• Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys"

      Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys"

      2014 m. minimas Klaipėdos krašto atgavimo 90-metis. Ta proga kviečiame susipažinti su Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomu unikaliu eksponatu – „Klaipėdos krašto tautodailės rinkiniu“. Jis sukurtas 1926 m., t. y. praėjus vos trejiems metams po to, kai šis kraštas tapo autonomine Lietuvos Respublikos dalimi.

      Rinkinio autorė iš Baltijos vokiečių šeimos kilusi menininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (merg. Schwede, 1891–1967) buvo ne tik dailininkė ir scenografė, bet ir šokėja bei choreografė, taip pat pedagogė. Ji gimė Sankt Peterburge ir augo meniškoje aplinkoje. Į Lietuvą Olga Dubeneckienė atvyko 1919 m. su savo pirmuoju vyru lietuvių kilmės architektu ir dailininku Vladimiru Dubeneckiu (1888–1932). Įsikūrė Kaune, čia gyveno ir dirbo iki mirties. 1921 m. ji įsteigė privačią baleto mokyklą, išugdžiusią pirmąją Lietuvos baleto šokėjų kartą. O. Dubeneckienė-Kalpokienė buvo ir viena pirmųjų Lietuvos valstybės teatro choreografių, nuo 1925 m. ji kūrė kostiumus, o vėliau ir scenografijas Valstybės teatro pastatymams. Taip pat tapė portretus ir peizažus. Nuo 1923 m. aktyviai dalyvavo parodose, rengiamose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mirus V. Dubeneckiui, ji ištekėjo už dailininko Petro Kalpoko (1880–1945).

      Parodoje pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinys“, sukurtas 1926 m. jai drauge su P. Kalpoku lankantis Klaipėdoje ir vasarojant Kuršių nerijoje. Kaip menininkė pasakoja savo atsiminimuose, saugomuose Lietuvos literatūros ir meno archyve, šio rinkinio sukūrimas buvęs didelis darbas: pradėdama nuo eskizinių piešinių ir baigdama spalvotais kūriniais, ji rinkinį kūrė pusę vasaros.

      Didžioji dalis paruošiamųjų rinkinio piešinių ir atskiras eskizų sąsiuvinis pateko į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, trys yra Neringos istorijos muziejaus nuosavybė. Na, o patį Klaipėdos krašto tautodailės rinkinį, nepraėjus nei pusmečiui po jo sukūrimo, 1926 m. gruodžio 7 dieną įsigijo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, anuomet vadinęsis Čiurlionies Galerija. Rinkinį sudaro dvidešimt devyni akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais ir numeracija, sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką. Viename piešinyje užfiksuota seno laivo pirmagalį puošianti skulptūra, matyta Klaipėdos mieste, kituose dvidešimt aštuoniuose kūriniuose įamžintas ją sužavėjęs unikalus Kuršių nerijos kultūrinis paveldas.

      Eksponuojamuose kūriniuose užfiksuoti pastabios menininkės dėmesį patraukę vietiniai statiniai, jų puošybos detalės, saviti antkapiniai paminklai – krikštai, kryžiai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai – kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės. O. Dubeneckienė-Kalpokienė kaip talentinga menininkė ir atidi metraštininkė juos meistriškai grupuoja, komponuoja, kruopščiai išpiešia net menkiausias jų detales, atidžiai parenka spalvas ir kiek galėdama tiksliau įvardina pavaizduotus objektus, nurodo jų vietovę. Daugumoje eksponuojamų darbų įamžinti Nidos ir jos sudedamųjų dalių – Skruzdynės, Purvynės, Hakeno (dar vadinto Atragiu) – vaizdai, keliuose matomi Preilos fragmentai.

      Penkiolikoje darbų regime menininkę sužavėjusius statinius ir vietinės architektūros dekoro detales. Net aštuoniuose iš jų užfiksuoti vietinių namų, dūminių pirkių ar svirnų stogus puošę lėkiai, dar vadinti žirgeliais, arkliukais (matyt, būtent tokį jų pavadinimą išgirdo dailininkė).

      Kituose aštuoniuose pristatomuose kūriniuose įamžinti antkapiniai paminklai, O. Dubeneckienės-Kalpokienės matyti Nidos ir Preilos kapinėse. Daugumoje jų užfiksuoti Vakarų Lietuvos regionui būdingi mediniai antkapiai krikštai, keliuose pavaizduoti kryžiai. Daugumoje jų įskaitomi ir įrašai.

      Dar trijuose piešiniuose įamžinti vietinių žvejų laivai – kurėnai. Tai tik Kuršių marių vandens telkiniui būdingos plokščiadugnės burinės valtys, kurių pavadinimas greičiausiai kilo nuo jų traukiamų kurninių tinklų. Grįžus iš žvejybos, tinklai paprastai būdavo padžiaunami ant burvalčių stiebų išdžiūti – tai regime ir O. Dubeneckienės-Kalpokienės piešiniuose.

      Dviejuose lapuose karaliauja vėtrungės (dailininkės pavadintos veliukais). Jos taip pat būdingos tik Kuršių marių regiono laivams. Vėtrungių atsiradimą inspiravo 1844 m. Kuršių marių baseino vyriausiojo žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Beerbohmo sugalvota speciali laivų ženklinimo sistema, nurodanti vietovę, kurioje gyveno laivo savininkas. „Apaugusios“ dekoro elementais, jos tapo laivo puošmena. Vėtrunges dar vadino karūnomis, spalvomis ar vėliukais.

      Eksponuojami darbai yra ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė bei etnografinė medžiaga, dokumentavusi kad ir nedidelę dalelę unikalaus, tačiau nykstančio Kuršių nerijos kultūrinio paveldo.


      Irmantė Šarakauskienė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.