• S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą atminimui

      S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą atminimui

      1933 liepos 17 d. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtis prie Soldino sukrėtė Lietuvą ir JAV lietuvius, skrydžio per Atlantą organizatorius ir rėmėjus. Jų atminimas iš karto buvo pagerbtas išeivijoje pagamintuose žetonuose, 1934 m. Lietuvos paštas įamžino skrydį pašto ženklų serija, jų portretai buvo vaizduojami ant žurnalų viršelių ir patriotinių plakatų.
      1935 m. vasario 6 d. susirinkę visuomeninių organizacijų, įstaigų, meno ir inžinierijos atstovai po diskusijų nusprendė, kad visuomenė geriausiai suprastų monumentą, kuris žadintų žmonių jausmus ir puoštų miestą. Dėl paminklo vietos ir formos diskusijos tęsėsi iki pat 1936 m. pabaigos, kai buvo nuspręsta surengti konkursą, kurio rezultatai paaiškėjo 1937 m. pabaigoje. Jam buvo pateikti 34 projektai, dalyvavo geriausi Lietuvos kūrėjai. Rodome Petro Rimšos sukurtą paminklo projektą, kurio pjedestalo viršų turėjo puošti vadinamos „Mirties kilpos“ bareljefas, žemiau Dariaus ir Girėno medaliai. Pirmoji vieta atiteko Broniaus Pundziaus projektui, kuris tuo metu buvo neįgyvendintas dėl užsitęsusio vietos parinkimo, po to užėjusios okupacijos ir karo.
      Muziejuje saugomi kiti B. Pundziaus kūriniai, skirti didvyrių atminimui, dvigubas bronzinis biustas ir gipsinis bareljefas, kurio portretus matome realizuotus II pasaulinio karo metais Puntuko akmenyje prie Anykščių 10-ųjų Lituanicos skrydžio metinių proga.
      Sovietmečiu, Lituanicos skrydžio per Atlantą 50-osios metinės Lietuvoje tapo tautą vienijančia švente ir 1983 m. skrydžio jubiliejus įamžintas Lietuvos ir išeivijos menininkų sukurtuose medaliuose – rodomi pagal A. Žemaitaičio (Australija) sukurtą modelį Lietuvoje pagamintas medalis ir Petro Garškos sukurtas medalis su trimis reverso variantais
      1988 m. minint skrydžio 55-rių metų datą meno mėgėjams žinomą medalį sukūrė skulptorius Aloyzas Jonušauskas.
      1990 m. atkūrus nepriklausomybę, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimą Lietuvos valstybė įamžino popieriniuose piniguose ir proginėse monetose, S. Dariaus ir S. Girėno medalyje, teikiamame už nuopelnus Lietuvos aviacijai ir Lietuvos pašto filatelijos gaminiuose. Visuomenės pastangomis 1993 m. Kaune, Ąžuolyne pastatytas paminklas didvyriams pagal B. Pundziaus projektą, kurį įgyvendino skulptorius J. Šlivinskas.
      Pristatome nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui pagerbti sukurtus meninius FILOP vokus ir lapelius bei proginius medalius iš muziejaus ir privačių rinkinių.
      Ignas Narbutas

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.