• IŠ NEŽINIOS Į NEŽINIĄ: ANTROJO PASAULINIO KARO ATBĖGĖLIAI LIETUVOJE

      IŠ NEŽINIOS Į NEŽINIĄ: ANTROJO PASAULINIO KARO ATBĖGĖLIAI LIETUVOJE

      2014 metais sukanka 75 metai, kai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai – civiliai ir internuotieji Lenkijos kariai, traukdamiesi iš 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą. Kiek vėliau, tų pačių metų spalį, atvyko ir valdžios tremiami Vokietijos ir Sovietų Sąjungos gyventojai.
      Šie įvykiai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos tik atgavus Vilnių (1939 m. spalio 10 d.), teko spręsti daugybę su atvykėliais susijusių problemų: saugumo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medicinos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros, švietimo ir kitų. Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apskaita, 1939 m. gruodžio 2 d. buvo užregistruota 18311 atvykėlių: 3273 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydų, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34939: 4173 lietuviai, 17297 lenkai, gudai, rusai ir 13469 žydai.
      Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugoma unikali 76 fotografijų kolekcija. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų reiškinį, muziejus parengė parodą „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“, kurioje atskleidžiama to laiko pabėgėlių kasdienybė, stipriai paveikta komplikuotų tarpvalstybinių santykių, kurių aidai dar nuskamba ir šiandien.
      1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžioje Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino fotografų šeima Edmundas (1905–1984) ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, 1945 m. repatrijavę į Gdynią. Žymios fotografės Janinos Tallat-Kelpšienės dukra, užaugusi Kaune ir atvykusi į Vilnių studijuoti šviesoraščio meno pas iškilų Lenkijos ir Lietuvos fotografiką Janą Bułhaką (1876–1950), čia ir pasiliko, ištekėjusi už paties meistro mokinio ir bendradarbio Edmundo Zdanowskio (Zdanausko).
      Fotografai vykdė šią misiją Draugijos Vilniaus kraštui remti užsakymu. Kiekviena fotografija paženklinta reljefiniu įspaudu (E.B.ZDANAUSKAI/VILNIUS), o nugarinėje pusėje yra Zdanauskų firminis antspaudas (E. ir B. Zdanauskai / FOTO – VILNIUS / Vilniaus, g-vė 25 b. 5) ir draugijos atstovo atspausdintas iškalbingas vaizdo aprašymas. Tiek fotografijos, tiek jų komentarai yra vertinga 1939 m. istorinių įvykių šešėlyje liekančios kasdienybės ikonografija, atskleidžianti socialinius, visuomeninius, kultūrinius ir emocinius-psichologinius pabėgėlių gyvenimo Vilniuje aspektus.
      Šioje parodoje kviečiame atkreipti dėmesį į žmogiškąsias vertybes, įžvelgti visuomeninių organizacijų ir draugijų, tokių kaip Raudonasis kryžius, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Moterų globos komitetas ir kt. veiklos svarbą ištiesiant pagalbos ranką karo negandų parblokštiems žmonėms.
      Zdanauskų fotografijų rinkinys iki šiol neeksponuotas jokioje parodų erdvėje, fotografijose įamžinti lietuviai, lenkai ir žydai. Tikėtina, kad dauguma pabėgėlių nepražuvo karo verpetuose ir, per Lietuvą išsigelbėję, pradėjo naują gyvenimą tėvynėje ar pasaulyje.
      Susitikimas su istorija per fotografijas inspiruoja įvairiausius jausmus. Kadangi daugumoje atvaizdų įamžinti įvairaus amžiaus vaikai, tikimės, kad gali atsirasti garbaus amžiaus žmonių, dėkingų likimui už ilgo gyvenimo dovaną, kurie atpažins save ir artimuosius.

      Parodos kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė

      Originalių fotografijų ir atspaudų paroda vyksta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune iki 2015 m. sausio 18 d.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.