Turinio publikavimas Turinio publikavimas

« Atgal

Sukurta nauja virtuali paroda apie senuosius keraminius švilpukus

Keraminiai švilpukai, liaudyje dar vadinami molinukai, gimė puodžių dirbtuvėse. Juos lipdė ir vaikai, minkydami molį šalia suaugusiųjų. Tačiau, išdžiovinti saulėje ar ant šiltos krosnies, jie buvo trumpaamžiai, tad, vieniems subyrėjus, gamindavo kitus.

Iš senosios tautodailės keramikos dirbinių švilpukus molinukus  galima išskirti kaip atskirą grupę. Jų gamyba iki sovietinių laikų buvo gana plačiai paplitusi. Žaislus (tarp jų ir švilpukus) kaip prekes Lietuvoje pradėta gaminti maždaug XX a. trečiajame dešimtmetyje. Sustiprėjus žemės ūkiui, žmonėms atsirado galimybė vaikus kartais pradžiuginti ir pirktiniais žaislais. Švilpukai buvo parduodami per atlaidus arba turguose. Kartais pardavinėdavo patys gamintojai ar jų šeimos nariai, bet dažnai švilpukus meistrai parduodavo smulkiems prekybininkams, vadinamiesiems kromelninkams, o šie perparduodavo. Todėl tų pačių meistrų švilpukų buvo aptinkama įvairiose vietovėse. Garsūs to laikotarpio molinukų meistrai buvo T. Urvikis iš Viekšnių ( Mažeikių apskr.) ir Ermonas iš Radviliškio.

Gražesnius, spalvingesnius ir įvairesnių formų švilpukus, skirtus parduoti, meistrai gamino dažnai būdami vyresnio amžiaus. Šis darbas reikalavo daugiau kruopštumo, kantrybės ir meilės. Kartu tai buvo ir papildomas pajamų šaltinis. Kartais meistrai pagamindavo tik pačias figūrėles, o dekoruoti palikdavo šeimos nariams. Mėgtos sodrios, ryškios spalvos. Figūrėlę dažydavo visą, kartais net keliomis spalvomis. Vyravo žalia, raudona, ruda, geltona, mėlyna spalvos. Dažnai puodžiai panašiomis spalvomis ir ornamentais puošė puodynes, ąsočius, gėlių vazonus.

Meistrams buvo svarbu ne tik išorinis švilpuko grožis, bet ir iš jo sklindantis garsas. Molinukų šonuose buvo išduriamos dvi, keturios skylutės. Pučiant ir jas dengiant abiejų rankų pirštais, išgaunama nuo trijų iki penkių garsų.

1932 m. Viekšniuose ir 1936 m. Kaune buvo surengti puodžių kursai. Jų dalyviai mokėsi ne tik įvairių formų puodus lipdyti, bet ir švilpukus gaminti.

Pagrindiniai švilpukų gaminimo centrai buvo įsikūrę: Žemaitijoje – Radviliškyje, Raseiniuose, Viekšniuose ir Židikiuose  (Mažeikių apskr.); Aukštaitijoje – Pasvalyje, Ukmergėje; Suvalkijoje – Prienuose; Dzūkijoje – Alytuje, Merkinėje. Tačiau iš dviejų pastarųjų regionų švilpukų išlikę nedaug.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies meno rinkiniuose  švilpukų molinukų yra apie 500 vienetų. Šiame rinkinyje gausiausia A. Žmuidzinavičiaus kolekcija (271 vnt.). Ji buvo perduota muziejui 1937 metais. Dalis švilpukų į muziejų pateko iš įvairių ekspedicijų ( iš V. Bičiūno vadovaujamos 1927 m., iš B. Buračo ir V. Kuprevičiaus – 1936 m., iš archeologinės-etnografinės  – 1931 m. ir kitų). Po kelis švilpukus įgyta iš Kauno miesto muziejaus, iš Lietuvių dailės draugijos rinkinių.

Eiti į parodą


Virtualioje parodoje kaligrafijos meno ir šrifto pavyzdžiai iš Petro Rimšos inicialinių raidžių komplektų.

Virtuali paroda „Petro RIMŠOS (1881–1961) inicialinės raidės"              Petras Rimša iš viso sukūrė tris inicialų komplektus. Pirmąjį pagal užsakymą atliko apie 1912 m. ir tais pačiais metais eksponavo VI lietuvių dailės parodoje. Inicialus dailininkas...

Virtuali paroda apie seniausius skalbimo įrankius – kultuves

Ilgą laiką, XIX–XX a. pr., kultuvė buvo pagrindinis skalbimo įrankis Lietuvoje. Ją sudaro storoka lentelė ir kotas – rankena. Dalis, jungianti lentelę su kotu, liaudyje buvo vadinama „kuprele". Visas įrankis išskaptuotas iš vientiso lengvesnio medžio, dažniausiai klevo. Kultuves darydavo šeimos...

Sukurta nauja virtuali paroda apie XX a. I p. Lietuvos knygų iliustracijas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai,...

Sukurta nauja virtuali paroda apie tautinį kostiumą Balio Buračo fotografijose.

Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulių apskrityje. 1915 m. įsigijo pirmąjį dumplinį fotoaparatą, sėkmingai išsimainęs jį su vokiečių kareiviu į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Nuo 1928-ųjų atsidėjo kraštotyrinei veiklai – B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo...

Sukurta nauja virtuali paroda apie etnografines grafų Kosakovskių fotografijas.

2017 m. liepos 3 d. pažymėtos 180-osios grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio gimimo metinės. Šia proga parengta virtuali grafo darytų fotografijų paroda. Iš gausios Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugomos...