Turinio publikavimas Turinio publikavimas

« Atgal

Sukurta nauja virtuali paroda apie XX a. I p. Lietuvos knygų iliustracijas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai, estampai įdomūs, vertingi kaip atskiri meno kūriniai. 2017 m. birželio–rugsėjo mėnesį M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune buvo surengta paroda „Šiltas prisiminimas", joje lankytojai galėjo išvysti XX a. Lietuvos knygų iliustracijos meno retrospektyvą.

            Virtuali paroda „Gulbė karaliaus pati" yra šio projekto tęsinys, jame žvilgsnis sutelkiamas į siauresnį aspektą – eksponuojamos iliustracijos, sukurtos XX a. pirmoje pusėje. Tai kūrinių dalis, atspindinti lietuviškųjų spaudinių iliustravimo meno formavimąsi po lietuviškosios spaudos atgavimo ir tolimesnį vystymąsi Kauno meno mokyklos auklėtinių darbuose. Pirmuosius dešimtmečius reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Rimšos, Pauliaus Galaunės darbai. Šio laikotarpio menininkų kūrybai būdingi secesinės stilistikos bruožai, simboliniai, realistiniai motyvai bei liaudies meno parafrazės. M. K. Čiurlionis turėjo nemažą įtaką XX a. pr. Lietuvos knygų grafikos augimui. Secesinė augalinė ornamentika, derinama su geometrinėmis formomis, kuria muzikinės žaismės įspūdį parodoje eksponuojamose vinjetėse lietuvių liaudies dainoms. Vienas produktyviausių grafikų buvo P. Rimša, jo darbams būdinga subtiliai ažūriška ornamentika, simboliniai elementai, lengvų, tarsi bekūnių figūrų vaizdavimas. Parodos kontekste išskirtinas viršelis ir tituliniai puslapiai Vydūno draminei trilogijai „Amžina ugnis" (1912–1913), inicialinių raidžių projektai, eksponuoti VI Lietuvių dailės draugijos parodoje 1912 metais. P. Galaunei būdingas konstruktyvus viršelio plokštumos skaidymas, antraštės išryškinimas, augalinių ir fantastinių motyvų simetrija atsispindi jo kurtuose viršeliuose Vinco Mykolaičio-Putino, Maironio „Raštams" (1921, 1926), Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos knygai „Laumės" (1920).

                      Ketvirtąjį dešimtmetį reprezentuoja Kauno meno mokyklos auklėtinių – Antano Kučo, Viktoro Petravičiaus, Vaclovo Rato-Rataiskio, Mečislovo Bulakos, Viktoro Kazimiero Jonyno, Marcės Katiliūtės darbai. Šiuo laikotarpiu kilo meninis knygos apipavidalinimo lygmuo. Nacionalinio stiliaus paieškos atsispindėjo klasikinės lietuvių literatūros, tautosakos iliustravime. Klasikos etalonu tapo V. K. Jonyno iliustracijos K. Donelaičio „Metams" (1938–1940). Santūriai reiškėsi ir modernistiniai ieškojimai, sumažėjo ornamentikos reikšmė, išryškėjo spalvos vaidmuo, konstruktyvizmo bruožai. Gausiau pradėti iliustruoti ir naujausi lietuvių bei užsienio autorių kūriniai. Nemaža kūrinių buvo pažymėti 1937 m. Paryžiaus parodoje, vienas gražiausių pavyzdžių – Didžiuoju prizu apdovanotos V. Petravičiaus iliustracijos pasakai „Gulbė karaliaus pati" (1937). Aukso medalį gavo M. Bulaka – jo iliustracijos J. Biliūno „Liūdnai pasakai" (1937), vertinamos kaip įkūnijančios knygos turinio ir plastinės formos sintezę, lietuvių iliustracinėje grafikoje atgaivino klasikinę medžio raižinio techniką.

          Greta parodoje eksponuojamų autorių ir jų kūrinių yra daugelis kitų dailininkų, kurių originalių parengiamųjų darbų neišliko arba muziejus neturi, jų iliustracijų reikia ieškoti išlikusiose knygose. Muziejaus kolekcija yra pakankamai turtinga, kad, remiantis joje esančiais pavydžiais, būtų galima apibrėžti pagrindines raidos gaires, tačiau dėl visiems rinkiniams būdingo fragmentiškumo negali pretenduoti į itin išsamų iliustracijos meno atskleidimą. Paroda skirta susipažinti, prisiminti, pasigrožėti vertingiausiais muziejuje saugomais eksponatais.

Eiti į parodą


Virtualioje parodoje kaligrafijos meno ir šrifto pavyzdžiai iš Petro Rimšos inicialinių raidžių komplektų.

Virtuali paroda „Petro RIMŠOS (1881–1961) inicialinės raidės"              Petras Rimša iš viso sukūrė tris inicialų komplektus. Pirmąjį pagal užsakymą atliko apie 1912 m. ir tais pačiais metais eksponavo VI lietuvių dailės parodoje. Inicialus dailininkas...

Virtuali paroda apie seniausius skalbimo įrankius – kultuves

Ilgą laiką, XIX–XX a. pr., kultuvė buvo pagrindinis skalbimo įrankis Lietuvoje. Ją sudaro storoka lentelė ir kotas – rankena. Dalis, jungianti lentelę su kotu, liaudyje buvo vadinama „kuprele". Visas įrankis išskaptuotas iš vientiso lengvesnio medžio, dažniausiai klevo. Kultuves darydavo šeimos...

Sukurta nauja virtuali paroda apie XX a. I p. Lietuvos knygų iliustracijas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai,...

Sukurta nauja virtuali paroda apie tautinį kostiumą Balio Buračo fotografijose.

Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulių apskrityje. 1915 m. įsigijo pirmąjį dumplinį fotoaparatą, sėkmingai išsimainęs jį su vokiečių kareiviu į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Nuo 1928-ųjų atsidėjo kraštotyrinei veiklai – B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo...

Sukurta nauja virtuali paroda apie etnografines grafų Kosakovskių fotografijas.

2017 m. liepos 3 d. pažymėtos 180-osios grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio gimimo metinės. Šia proga parengta virtuali grafo darytų fotografijų paroda. Iš gausios Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugomos...