Turinio publikavimas Turinio publikavimas

« Atgal

Virtualioje parodoje pažintis su Adomo Galdiko kūryba.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Adomo Galdiko kūrybinis palikimas – per 1000 tapybos, grafikos kūrinių. 2018 m. birželio–spalio mėnesiais Kauno paveikslų galerijoje veikė 125-osioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirta retrospektyvinė paroda Kūrybos briaunos. Lankytojams pristatyti kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių, pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais.

Virtuali paroda yra pirmosios tęsinys, kartu ir galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai.

Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pradėjo nuo grafikos. 1917 m. Sankt Peterburge baigė piešimo kursą ir specialią oforto klasę barono A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, vėliau žinias gilino Berlyne. Buvo ilgamečiu Kauno meno mokyklos grafikos skyriaus vadovu, išaugino ne vieną dailininkų kartą, prisidėdamas prie nacionalinės mokyklos formavimo. Dalininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų. Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A. Galdiko kūriniai, taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, pakankamai reti A. Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.

Nuo 1920 m. iki 1940 m. A. Galdikas dalyvavo beveik visose grupinėse dailės parodose Lietuvoje. 1931 m. surengus personalinę parodą Atelier Français Paryžiuje, vienas įtakingiausių Prancūzijoje meno kritikų Waldemaras George‘as parašė monografiją apie lietuvių dailininką. A. Galdikas kartu su Juozu Mikėnu automobiliu keliavo po Europą, matė George Petit galerijoje veikusią pirmąją P. Picasso retrospektyvinę parodą. Tų pačių metų spalį A. Galdikas kartu su kitais Lietuvos menininkais pirmojoje ARS parodoje deklaravo: Užuojauta tiems, kurie net nemurmėdami prisitaiko nusistovėjusiam skoniui. Nemaloniai esam nustebę matydami, kaip pataikaujama įvairiom, su menu nieko bendro neturinčiom idėjom. Bet vis dėlto pradedam.

1952-aisiais, A. Galdikui atvykus į Niujorką, miestą, iš Paryžiaus perėmusį meno centro vardą, abstrakčiojo ekspresionizmo judėjimas jau buvo prikaustęs meno pasaulio dėmesį. Kūrėjai dirbo su naujuoju XX a. meno žodynu, jų plastinė kalba buvo pasirengusi ištrūkti iš tradiciškai atspindėtos realybės. Tuo metu, kai didieji šios krypties meistrai dirbo su aliejiniais bei aliuminio dažais, A. Galdikas apsiribojo temperos ir guašo technikomis. Spalva tapo savarankiška veikiančiąja jėga. Dailininkas teigė: <...> nesitikėkite, kad pasakysiu ką nors apie tapybą ir spalvą. Viena žinau, yra blogos spalvos, nuo kurių mane purto drebulys, ir geros spalvos, nuo kurių tampu girtas.

Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano Lietuva, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime ir joje laimėjęs Grand Prix. Pasibaigus parodai, triptikas Lietuva papildė Vytauto Didžiojo muziejaus rinkinius, vėliau perėjo M. K. Čiurlionio muziejaus nuosavybėn. Monumentalus pano Lietuvoje plačiajai visuomenei pristatytas antrą kartą.

Adomo Galdiko kūriniai muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus. Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris.

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

Parodą žiūrėti 

https://cdm.limis.lt/virtualios-parodos

 


Virtuali paroda Jono Buračo 120-osioms gimimo metinėms paminėti

Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio Jonas Buračas gimė 1898 m. Sidarių kaime, Radviliškio rajone. Polinkį į meną, kaip ir jo brolis fotografas Balys Buračas, paveldėjo iš tėvo – vaikystėje mėgo drožinėti, piešti. J. Buračas 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų...

Virtualioje parodoje pažintis su Adomo Galdiko kūryba.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Adomo Galdiko kūrybinis palikimas – per 1000 tapybos, grafikos kūrinių. 2018 m. birželio–spalio mėnesiais Kauno paveikslų galerijoje veikė 125-osioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirta retrospektyvinė paroda Kūrybos briaunos ....

Virtualioje parodoje kaligrafijos meno ir šrifto pavyzdžiai iš Petro Rimšos inicialinių raidžių komplektų.

Virtuali paroda „Petro RIMŠOS (1881–1961) inicialinės raidės"              Petras Rimša iš viso sukūrė tris inicialų komplektus. Pirmąjį pagal užsakymą atliko apie 1912 m. ir tais pačiais metais eksponavo VI lietuvių dailės parodoje. Inicialus dailininkas...

Virtuali paroda apie seniausius skalbimo įrankius – kultuves

Ilgą laiką, XIX–XX a. pr., kultuvė buvo pagrindinis skalbimo įrankis Lietuvoje. Ją sudaro storoka lentelė ir kotas – rankena. Dalis, jungianti lentelę su kotu, liaudyje buvo vadinama „kuprele". Visas įrankis išskaptuotas iš vientiso lengvesnio medžio, dažniausiai klevo. Kultuves darydavo šeimos...

Sukurta nauja virtuali paroda apie XX a. I p. Lietuvos knygų iliustracijas

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai,...