Vaclovas Miknevičius

Vardas Vaclovas
Pavardė Miknevičius
Profesija dailininkas keramikas
Gimimo data 1910-07-26

Išsami biografija

Dailininkas keramikas. Gimė 1910 m. liepos 26 d. Zanėnuose (Molėtų vls., dab. Molėtų r.), mirė 1989 m. liepos 12 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje.
Sūnus Tautvydas Miknevičius, dukra Nijolė Miknevičiūtė-Mickevičienė.
Baigė Giedraičių mokyklą. 1936 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokytojas Liudvikas Strolis. 1940 m. jo iniciatyva įkurtos Kauno „Dailės“ kooperatyvo (vėliau „Dailės“ kombinatas) dailiosios keramikos dirbtuvės Vilijampolėje (Jurbarko g. 2); 1941–1959 m. jų vadovas, 1959–1983 m. dailininkas.
Sukūrė vienetinės ir serijinės gamybos buitinės ir dekoratyvinės keramikos: servizų (vyno, 1936, Paryžiaus pasaulinė paroda, aukso medalis, „Kolūkiečių servizas“, 1954, kavos, 1964), vazų („Obelys žydi“ 1953), lėkščių („Jūratė ir Kastytis“, „Kvadratai“, abi 1970). XX a. 6 deš. vazas puošė politizuotais tarybinio gyvenimo siužetais („Derliaus nuėmimas“, „Dirbam linksmai“, „Pionieriai Palangoje“, visos 1950).

Sukūrė keraminės skulptūrinės plastikos („Eglė“ 1968, skulptūrinė grupė „Žalgiris“, „Eglė žalčių karalienė“, „Pušelės“, visi 1969). Apipavidalino interjerų ir eksterjerų („Avininkystė“ ir „Kiaulininkystė“, Sąjunginė žemės ūkio paroda, Maskvoje, LSSR paviljonas, su T. Miknevičiene, 1954, Kauno centrinio knygyno, 1955, kavinės „Tulpė“ 1956, P. Ziberto šilko kombinato vestibiulio, 1977).

Buitinė keramika taisyklingų formų, puošta tautodailei būdingais elementais arba skulptūrinėmis detalėmis, plastika lakoniškų, geometrizuotų formų. Vėlyvojo laikotarpio kūriniai („Dekoratyvinė vaza“ 1982) masyvių formų, spalvingesni, gausiai puošti lipdytomis ir žiestomis detalėmis, įrėžimais. Įdiegė į gamybą geležingą molį (1967), bešvinę glazūrą (1968). Suprojektavo keramikos cechus Tbilisyje (1958) ir Almatoje (1964).

Nuo 1933 m. dalyvavo parodose; individualios: Palanga (1933), Kaunas (1935–1936, 1960, 1970, 1980, 1990 surengta pomirtinė paroda), Vilnius (1960, 1970, 1975).

Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 15, p. 88.

Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaclovas_Miknevi%C4%8Dius (žiūrėta 2013 03 15).