Paveikslas buvo nutapytas ir padovanotas Bronislavai Volmanienei kaip bičiulystės ženklas, todėl pati idėja turi realias ištakas.
Vėliau dailininkas šį įvaizdį prisimena laiške sužadėtinei S. Kymantaitei: „O ar atsimeni, kaip tiesei man šviesos kamuolį, kai dar nepažinojau Tavęs. (…) Kalbėk su manim dažnai, kaip kalbėjai tada, kai dar nepažinojau Tavęs, ir laikyk visada didžią šviesą savo delnuose.“ (Peterburgas, 1908 m. spalio 11 d.)
Draugystė – tai ta šviesa, kuria žmogus spinduliuoja ir kurią gali suteikti kitam žmogui, tuo praturtindamas jį ir praturtėdamas pats. Todėl šis jausmas toks brangus ir saugotinas.
Pagrindinis prasminis šios tapybinės alegorijos akcentas yra šviesos kamuolys. Jį laikanti būtybė kažkuo primena egiptietiškas skulptūrėles, o ypač plačiai žinomą Nefertitės atvaizdą.