Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Av.: fonas rusvas, kairėje herbiniame skyde Gedimino stulpų vandenženklis, centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, banknotą rėminančio audimo juostų ornamentais papuošto rėmelio viršuje įrašas: „LIETUVOS BANKAS“, per centrinį ornamentuotą lauką išdėstyti užrašai: „VIENAS LITAS TURI 0,150462 GRYNO AUKSO“, „KAUNAS, 1924 M. GRUODŽIO M. 11 D.“ ir 5 parašai, kurių centre V. Jurgučio parašas, raudona spalva viršuje į kairę nuo centro ir apačioje į dešinę nuo centro įspausti serija ir numeris: „A 000,063“. Rv.: žalsvos, gelsvos ir rusvos spalvos fonas, kairėje – „500“ ornamentuotame fone dešinėje – Gedimino stulpai, viršutinėje dalyje centre trijuose skyduose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukomponuoti į apskritą skydą, papuoštą ąžuolo ir lauro šakelėmis, virš jo įrašas banknotą rėminančiame tautiniais ornamentais papuoštame rėmelyje: „LIETUVOS BANKO BANKNOTAS“, banknoto centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, apačioje užrašas: „BANKNOTŲ PADIRBIMAS ĮSTATYMU BAUDŽIAMAS“.

Banknote perforuoti trys užrašai, įskaitomi iš averso pusės: „PAVYZDYS“ – vienas tiesiai centre aukščiau vidurio ir du iš jo šonų įkypai.

Vertikalaus formato lakšte įkomponuotas pusfigūris sėdinčio kunigo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto portretas, šiek tiek pasuktas 3/4 į kairę. XX a. Lietuvos dvasininkas, visuomenės veikėjas ir rašytojas portrete vaizduojamas kaip susikaupęs vidutinio amžiaus vyras. Jis vilki kanauninko sutaną, aprangoje ypač išsiskiria kapitulos kryžius, viršutinėje drabužio dalyje, šalia kaklo, segimas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2 laipsnio ordinas, po krūtine įsegtas Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas.

Aversas: fonas rusvas, kairėje herbiniame skyde Gedimino stulpų vandenženklis, centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, banknotą rėminančio audimo juostų ornamentais papuošto rėmelio viršuje įrašas: „LIETUVOS BANKAS“, per centrinį ornamentuotą lauką išdėstyti užrašai: „VIENAS LITAS TURI 0,150462 GRYNO AUKSO“, „KAUNAS, 1924 M. GRUODŽIO M. 11 D.“ ir 5 parašai, kurių centre V. Jurgučio parašas, raudona spalva viršuje į kairę nuo centro ir apačioje į dešinę nuo centro įspausti serija ir numeris: „A 000,091“. Reversas: žalsvos, gelsvos ir rusvos spalvos fonas, kairėje „500“ ornamentuotame fone, dešinėje – Gedimino stulpai, viršutinėje dalyje centre trijuose skyduose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukomponuoti į apskritą skydą, papuoštą ąžuolo ir lauro šakelėmis, virš jo įrašas banknotą rėminančiame tautiniais ornamentais papuoštame rėmelyje: „LIETUVOS BANKO BANKNOTAS“, banknoto centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, apačioje užrašas: „BANKNOTŲ PADIRBIMAS ĮSTATYMU BAUDŽIAMAS“.

Banknote perforuoti trys užrašai, įskaitomi iš averso pusės: „PAVYZDYS“ – vienas tiesiai centre aukščiau vidurio ir du iš jo šonų įkypai.

Aversas: fonas rusvas, kairėje herbiniame skyde Gedimino stulpų vandenženklis, centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, banknotą rėminančio audimo juostų ornamentais papuošto rėmelio viršuje įrašas: „LIETUVOS BANKAS“, per centrinį ornamentuotą lauką išdėstyti užrašai: „VIENAS LITAS TURI 0,150462 GRYNO AUKSO“, „KAUNAS, 1924 M. GRUODŽIO M. 11 D.“ ir 5 parašai, kurių centre V. Jurgučio parašas, raudona spalva viršuje į kairę nuo centro ir apačioje į dešinę nuo centro įspausti serija ir numeris: „A 000,090“. Reversas: žalsvos, gelsvos ir rusvos spalvos fonas, kairėje „500“ ornamentuotame fone, dešinėje – Gedimino stulpai, viršutinėje dalyje centre trijuose skyduose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukomponuoti į apskritą skydą, papuoštą ąžuolo ir lauro šakelėmis, virš jo įrašas banknotą rėminančiame tautiniais ornamentais papuoštame rėmelyje: „LIETUVOS BANKO BANKNOTAS“, banknoto centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, apačioje užrašas: „BANKNOTŲ PADIRBIMAS ĮSTATYMU BAUDŽIAMAS“.

Banknote perforuoti trys užrašai, įskaitomi iš averso pusės: „PAVYZDYS“ – vienas tiesiai centre aukščiau vidurio ir du iš jo šonų įkypai.

 Banknoto aversas: fonas rusvas, kairėje herbiniame skyde Gedimino stulpų vandenženklis, centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, banknotą rėminančio audimo juostų ornamentais papuošto rėmelio viršuje įrašas: „LIETUVOS BANKAS“, per centrinį ornamentuotą lauką išdėstyti užrašai: „VIENAS LITAS TURI 0,150462 GRYNO AUKSO“, „KAUNAS, 1924 M. GRUODŽIO M. 11 D.“ ir 5 parašai, kurių centre V. Jurgučio parašas, raudona spalva viršuje į kairę nuo centro ir apačioje į dešinę nuo centro įspausti serija ir numeris: „A 000,062“. Reversas: žalsvos, gelsvos ir rusvos spalvos fonas, kairėje – „500“ ornamentuotame fone dešinėje – Gedimino stulpai, viršutinėje dalyje centre trijuose skyduose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukomponuoti į apskritą skydą, papuoštą ąžuolo ir lauro šakelėmis, virš jo įrašas banknotą rėminančiame tautiniais ornamentais papuoštame rėmelyje: „LIETUVOS BANKO BANKNOTAS“, banknoto centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, apačioje užrašas: „BANKNOTŲ PADIRBIMAS ĮSTATYMU BAUDŽIAMAS“.

Banknote perforuoti trys užrašai, įskaitomi iš averso pusės: „PAVYZDYS“ – vienas tiesiai centre aukščiau vidurio ir du iš jo šonų įkypai.

Aversas: fonas rusvas, kairėje herbiniame skyde Gedimino stulpų vandenženklis, centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, banknotą rėminančio audimo juostų ornamentais papuošto rėmelio viršuje įrašas: „LIETUVOS BANKAS“, per centrinį ornamentuotą lauką išdėstyti užrašai: „VIENAS LITAS TURI 0,150462 GRYNO AUKSO“, „KAUNAS, 1924 M. GRUODŽIO M. 11 D.“ ir 5 parašai, kurių centre V. Jurgučio parašas, raudona spalva viršuje į kairę nuo centro ir apačioje į dešinę nuo centro įspausti serija ir numeris: „B 065,652“. Reversas: žalsvos, gelsvos ir rusvos spalvos fonas, kairėje – „500“ ornamentuotame fone, dešinėje – Gedimino stulpai, viršutinėje dalyje centre trijuose skyduose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukomponuoti į apskritą skydą, papuoštą ąžuolo ir lauro šakelėmis, virš jo įrašas banknotą rėminančiame tautiniais ornamentais papuoštame rėmelyje: „LIETUVOS BANKO BANKNOTAS“, banknoto centre įrašas: „PENKI ŠIMTAI LITŲ“, apačioje užrašas: „BANKNOTŲ PADIRBIMAS ĮSTATYMU BAUDŽIAMAS“.

Nominalas – 10 skatikų. Piešinio centre, stilizuotos spinduliuojančios saulės fone, pavaizduota moteris karališkais rūbais, perduodanti spindintį kardą tautos sūnui. Virš piešinio užrašas: „LIETUVA“ ir data 1918 II 16. Apačioje užrašas: „10 SKATIKŲ 10“. Perforuotas. Raudonos spalvos. Baltas storas popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 26 720. Apyvartoje buvo nuo 1920-02-15  iki 1920-05-05.

Nominalas – 15 skatikų. Piešinio centre, stilizuotos spinduliuojančios saulės fone, pavaizduota moteris karališkais rūbais, perduodanti spindintį kardą tautos sūnui. Virš piešinio užrašas: „LIETUVA“ ir data 1918 II 16. Apačioje užrašas: „15 SKATIKŲ 15“. Perforuotas. Violetinės spalvos. Baltas storas popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 30 600. Apyvartoje buvo nuo 1920-02-15  iki 1920-05-05.

Nominalas – 20 skatikų. Piešinio centre, stilizuotos spinduliuojančios saulės fone, pavaizduota moteris karališkais rūbais, perduodanti spindintį kardą tautos sūnui. Virš piešinio užrašas: „LIETUVA“ ir data 1918 II 16. Apačioje užrašas: „20 SKATIKŲ 20“. Perforuotas. Mėlynos spalvos. Baltas storas popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 28 800. Apyvartoje buvo nuo 1920-02-15  iki 1920-05-05.

Jubiliejinė „Aušros“ penkiasdešimtmečiui skirta laida. Centre Andriaus Višteliausko portretas, įrėmintas ąžuolo lapais ir tautinių juostų ornamentais. Jis buvo vienas iš „Aušros“ įkūrėjų. Po piešiniu centre „AUŠRA 1863–1933“. Apačioje „LIETUVA“ ir kampuose nominalas „5 CENTAI“. Perforuotas. Žalios, tamsios raudonos spalvos. Popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 102 000. Apyvartoje nuo 1933 m.

Jubiliejinė „Aušros“ penkiasdešimtmečiui skirta laida. Centre Andriaus Višteliausko portretas, įrėmintas ąžuolo lapais ir tautinių juostų ornamentais. Jis buvo vienas iš „Aušros“ įkūrėjų. Po piešiniu centre „AUŠRA 1863–1933“. Apačioje „LIETUVA“ ir kampuose nominalas „10 CENTŲ“. Perforuotas. Mėlynos, tamsios raudonos spalvos. Popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 102 000. Apyvartoje nuo 1933 m.

Jubiliejinė „Aušros“ penkiasdešimtmečiui skirta laida. Centre Andriaus Višteliausko portretas, įrėmintas ąžuolo lapais ir tautinių juostų ornamentais. Jis buvo vienas iš „Aušros“ įkūrėjų. Po piešiniu centre: „AUŠRA 1863–1933“. Apačioje: „LIETUVA“ ir kampuose nominalas „5 CENTAI“. Kirptinis. Žalios, tamsios raudonos spalvos. Popierius su vandens ženklais. Pateptas klijais. Tiražas 102 000. Apyvartoje nuo 1933 m.