Muziejuje eksponuojama 10 pirmųjų sovietinio porceliano lėkščių, kurios dėl specifinio dekoro vadinamos agitaciniu porcelianu.
Keičiantis Rusijos politinei ir ekonominei situacijai, bolševikams užėmus Imperatoriškąją porceliano manufaktūrą, kito vaizdinės agitacijos meniniai principai. 1918 m. vyriausiuoju dailininku buvo paskirtas grafikas, keramikos žinovas Sergejus Čechoninas. Per trumpą laiką jis sugebėjo suburti keramikų entuziastų grupę, kuri vadovavosi revoliuciniu romantizmu. Jų sukurti dirbiniai yra puošti revoliuciniais šūkiais ir aforizmais, perfrazuotais posakiais: „Kas nedirba, tas nevalgo“, „Protas nepakenčia vergovės“, „Kas ne su mumis, tas prieš mus“ ir kitais. Nuo 1918 m. Petrogrado fabrike pagaminti porceliano dirbiniai buvo pradėti žymėti sovietiniu pjautuvo ir kūjo ženklu bei krumpliaračio žiedu.

1918–1924 m. agitaciniam porcelianui naudotos XIX a. pab. nedekoruotos baltos lėkštės buvo pažymėtos ženklais - imperatoriaus inicialu su karūna. Nuo 1918 m. gegužės m. dirbiniai pradėti žymėti tarybiniu ženklu - pjautuvu ir kūju, bei pramonės simboliu - nedideliu krumpliaračio puslankiu. Senas fabrikas, įkurtas dar 1744 m., turėjo stiprią materialinę bazę, žaliavų atsargų, kvalifikuotų darbininkų. Švietimo liaudies komisariatas vyriausiuoju dailininku paskyrė žymų grafiką, iliustratorių, keramiką Sergėjų Čechoniną (1848–1935), kuris subūrė gabių dailininkų grupę - Alisą Golenkiną (1884–1970), Venjaminą Belkiną (1884–1951), Rudolfą Vildę (1868–1938), Piotrą Vyčegžaniną (g. 1904),  Georgijų Vyčegžaniną (1906-1950), bei, vėliau, kitus, pradėjusius dekoruoti porcelianą agitaciniais simboliais. Čechoninas mokėsi dailininkų skatinimo draugijos mokyklose Peterburge bei Maskvoje, 1904–1917 m. dirbo Abramcevo keramikos dirbtuvėse. Muziejaus rinkinyje saugomos trys šios dailininko lėkštės, sukurtos 1919 m., bei vienas pirmųjų įžymus dailininko kūrinys „Kubistinė su kūju” (sukurta 1918 m., vėliau daug kartų atkartota). Dailininkas lėkštes dekoravo pats.