Tapytojas. Gimė 1879 m. Varšuvoje, mirė 1944 m. spalio 13 d. Vilniuje.
Mokėsi Varšuvoje, 1891–1894 m. Krokuvos dailės akademijoje. 1896–1898 m. studijavo Paryžiuje, Miunchene, Romoje. 1898 m. apsigyveno Vilniuje. Ivano Trutnevo (Ivan Trutnev) piešimo mokykloje dėstė tapybą, skulptūrą, piešimą.

S. Jarockis į sausą akademinio lavinimo sistemą įnešė gaivesnių postimpresionistinių ir secesijos stilistikos vėjų.

Nuo 1899 m. vadovavo jaunimo dailės būreliams. Nuo 1931 m. dalyvavo Vilniaus dailininkų draugijos veikloje.
Dailininkas nutapė peizažų: „Tyluma“, „Vakaro nuotaika“ (abu 1898), „Pavasaris“, (1900), „Peizažas“ (1903), „Šventoji Žemaitija“ (1910), Tatrų peizažų ciklas (1924–1925), taip pat – portretų („Autoportretas“, 1904), teminių kompozicijų („Žmogiška laimė“, 1909–1913).

S. Jarockis restauravo ir dalį Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskų (1900).

Parašė turisto vadovą „Vilniaus apylinkės“ (1925), straipsnių apie liaudies meną, Vilniaus kultūros paminklus.