Tapytojas, architektas. Gimė 1909 m. sausio 10 d. Naniškiuose (Pandėlio vls., dab. Rokiškio r.), mirė 1955 m. rugpjūčio 15 d. Niujorke.

Studijavo tapybą Kauno meno mokykloje 1928–1934 m. ir Romos dailės akademijoje 1934–1937 m., Paryžiuje – architektūrą 1937–1942 m. ir 1938–1940 m. 1946 m. išvyko į JAV, nuo 1952 m. gyveno Niujorke.

Dalyvavo parodose Paryžiuje (1943, 1944, 1946,1957), Čikagoje (1985), Vilniuje (1993).

P. Kiaulėnas nutapė peizažų („Vasara parke“ 1953, „Saulėlydis“ 1954), natiurmortų („Granatai“ 1951, „Gėlė, citrinos ir figūrėlė“ 1955), portretų („Ponios B. portretas“ 1954, „Dailininko A. Varno portretas“ 1955), figūrinių kompozicijų („Besiilsinčios šokėjos„ 1947), su žmona architekte V. Kiaulėniene parengė gyvenamųjų namų, vilų, sakralinių pastatų projektų.

Tapybos darbams būdinga vais­kus koloritas, supaprastintos formos, ryšku impresioniz­mo įtaka.

Nuo 1973 m. Farmingville'yje (Niujorko valstija, JAV) veikia dailininko P. Kiaulėno muziejus.