Rapolas Skipitis

Vardas Rapolas
Pavardė Skipitis
Profesija teisininkas, advokatas, politikos veikėjas
Gimimo data 1887-01-31

Išsami biografija

Rapolas Skipitis – Lietuvos teisininkas, advokatas, politikos veikėjas – gimė 1887 m. sausio 31 d. Baukuose (Daujėnų vls.), mirė 1976 m. vasario 23 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose Čikagoje.
1901–1904 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1905–1909 m. Šiaulių gimnazijoje. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino uždraustą lietuvišką spaudą. 1909–1910 m. socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas, „Aušrinės“ redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius.
1909–1910 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, tačiau baigė teisės studijas Teisės fakultete 1916 metais. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas (1911–1915 m.). 1917 m. Sankt Peterburge su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, laikraščio „Santara“ redaktorius. 1917–1918 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į Ukrainą, kur, be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.
1918 m. gegužės mėn. grįžo į Šiaulius, mokytojavo, 1918 m. lapkričio 24 d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918–1919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais.
R. Skipitis 1919–1920 m. buvo taikos teisėjas Kaune, nuo 1919 m. kovo 6 d. iki 1920 m. birželio 18 d. valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki 1922 m. vasario mėn. Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1922–1940 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, 1932–1940 m. advokatų tarybos narys.
1923 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, jos atstovas II Seime. 1925–1928 m. Ūkininkų partijos pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. 1926 m. Ūkininkų partijos atstovas III Seime. 1927–1928 m. Šaulių sąjungos pirmininkas. 1932–1940 m. Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. 1937–1940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „Pasaulio lietuvis“. Kartu 1937–1940 m. laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Naujienos“. 1926 m. apdovanotas Suomijos nacionalinės gvardijos kryžiumi.
1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (1941–1945 m.). 1941 m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas Laikinojoje vyriausybėje po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po 1941 m. birželio 22 d. vokiečiai savo pažadus pamiršo.
1946 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas.
Bibliografija: „Nepriklausomą Lietuvą statant“, Čikaga, 1961 m.; „Nepriklausoma Lietuva“, Čikaga, 1967 m.

Biografijos šaltiniai: „Žurnalistikos enciklopedija“, Vilnius: Pradai, 1997, p. 452; „Žurnalistikos enciklopedija“ Vilnius: Pradai, 1997, p. 349.

Šaltiniai

Vikipedija, Laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Rapolas_Skipitis (žiūrėta 2012-06-06)