Ieškoti

Pvz., gamta, Čiurlionis, Bažnyčia

   
  • Čiurlionis ir fotografija

    Čiurlionis ir fotografija

    Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijų albumėlyje „Anapa“ suklijuotos 1905 metų vasaros fotografijos, darytos Kaukazo kalnų papėdėje, šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, Anapoje, kur Čiurlionis lankėsi kartu su mecenatų Volmanų šeima. Šios kelionės po Kaukazą ir Krymą metu M. K. Čiurlionio sukurtos įvairaus formato nuotraukos vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą „Anapa. 1905.“.
    Albumėlyje yra 48 fotografijos, 39 – priskiriamos M. K. Čiurlioniui. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pakrantės vaizdus, burines valtis, vietinius gyventojus, jų buitį, kapines ir kitus objektus. Albumėlyje sudėtos ne tik kelionės vaizdų nuotraukos, užfiksuota supusi gamta, sutikti žmonės, o taip pat bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs M. K. Čiurlionis.
    Nuotraukos leidžia žiūrovui paties dailininko akimis pamatyti tuos vaizdus ir aplinką, kuri jį įkvėpė kūrybai, atsiskleidžiančiai dviejų jūrų peizažų – Baltijos ir Juodosios – įspūdžių palyginimais bei interpretavimais. Vėliau šie įspūdžiai atgijo tapybos darbuose bei žodžio kūryboje.
    Kokiu fotoaparatu M. K. Čiurlionis fotografavo 1905 m. nėra žinoma, tačiau menininko sesuo Jadvyga Čiurlionytė savo prisiminimuose rašo apie brolio Povilo parsivežtą fotoaparatą „Kodaką“, kuriuo jis fotografuodavo. Šie sesers prisiminimai tampa nuoroda į galimas prielaidas apie paties Čiurlionio naudotą fotografijos techniką.
    Fotografijų iš „Anapos“ albumėlio fotokopijos, pastarajame dešimtmetyje, sulaukė išskirtinio dėmesio M. K. Čiurlionio kūrybos kontekste. Jos eksponuojamos ne tik Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, tačiau ir užsienio retrospektyvinėse bei kitose menininko kūrybai skirtose parodose.

     
  • GULBĖ KARALIAUS PATI. Lietuvos knygų iliustracijos: XX a. I p.

    GULBĖ KARALIAUS PATI. Lietuvos knygų iliustracijos: XX a. I p.

    Lietuvos knygų iliustracijos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių: XX a. pirma pusė

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių, eskizų, projektų, estampų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinės būsenos iki spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai, estampai įdomūs, vertingi kaip atskiri meno kūriniai. 2017 m. birželio–rugsėjo mėnesį M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune buvo surengta paroda „Šiltas prisiminimas“, joje lankytojai galėjo išvysti XX a. Lietuvos knygų iliustracijos meno retrospektyvą.
    Virtuali paroda „Gulbė karaliaus pati“ yra šio projekto tęsinys, jame žvilgsnis sutelkiamas į siauresnį aspektą – eksponuojamos iliustracijos, sukurtos XX a. pirmoje pusėje. Tai kūrinių dalis, atspindinti lietuviškųjų spaudinių iliustravimo meno formavimąsi po lietuviškosios spaudos atgavimo ir tolimesnį vystymąsi Kauno meno mokyklos auklėtinių darbuose. Pirmuosius dešimtmečius reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Rimšos, Pauliaus Galaunės darbai. Šio laikotarpio menininkų kūrybai būdingi secesinės stilistikos bruožai, simboliniai, realistiniai motyvai bei liaudies meno parafrazės. M. K. Čiurlionis turėjo nemažą įtaką XX a. pr. Lietuvos knygų grafikos augimui. Secesinė augalinė ornamentika, derinama su geometrinėmis formomis, kuria muzikinės žaismės įspūdį parodoje eksponuojamose vinjetėse lietuvių liaudies dainoms. Vienas produktyviausių grafikų buvo P. Rimša, jo darbams būdinga subtiliai ažūriška ornamentika, simboliniai elementai, lengvų, tarsi bekūnių figūrų vaizdavimas. Parodos kontekste išskirtinas viršelis ir tituliniai puslapiai Vydūno draminei trilogijai „Amžina ugnis“ (1912–1913), inicialinių raidžių projektai, eksponuoti VI Lietuvių dailės draugijos parodoje 1912 metais. P. Galaunei būdingas konstruktyvus viršelio plokštumos skaidymas, antraštės išryškinimas, augalinių ir fantastinių motyvų simetrija atsispindi jo kurtuose viršeliuose Vinco Mykolaičio-Putino, Maironio „Raštams“ (1921, 1926), Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos knygai „Laumės“ (1920).
    Ketvirtąjį dešimtmetį reprezentuoja Kauno meno mokyklos auklėtinių – Antano Kučo, Viktoro Petravičiaus, Vaclovo Rato-Rataiskio, Mečislovo Bulakos, Viktoro Kazimiero Jonyno, Marcės Katiliūtės darbai. Šiuo laikotarpiu kilo meninis knygos apipavidalinimo lygmuo. Nacionalinio stiliaus paieškos atsispindėjo klasikinės lietuvių literatūros, tautosakos iliustravime. Klasikos etalonu tapo V. K. Jonyno iliustracijos K. Donelaičio „Metams“ (1938–1940). Santūriai reiškėsi ir modernistiniai ieškojimai, sumažėjo ornamentikos reikšmė, išryškėjo spalvos vaidmuo, konstruktyvizmo bruožai. Gausiau pradėti iliustruoti ir naujausi lietuvių bei užsienio autorių kūriniai. Nemaža kūrinių buvo pažymėti 1937 m. Paryžiaus parodoje, vienas gražiausių pavyzdžių – Didžiuoju prizu apdovanotos V. Petravičiaus iliustracijos pasakai „Gulbė karaliaus pati“ (1937). Aukso medalį gavo M. Bulaka – jo iliustracijos J. Bilūno „Liūdnai pasakai“ (1937), vertinamos kaip įkūnijančios knygos turinio ir plastinės formos sintezę, lietuvių iliustracinėje grafikoje atgaivino klasikinę medžio raižinio techniką.
    Greta parodoje eksponuojamų autorių ir jų kūrinių yra daugelis kitų dailininkų, kurių originalių parengiamųjų darbų neišliko arba muziejus neturi, jų iliustracijų reikia ieškoti išlikusiose knygose. Muziejaus kolekcija yra pakankamai turtinga, kad, remiantis joje esančiais pavydžiais, būtų galima apibrėžti pagrindines raidos gaires, tačiau dėl visiems rinkiniams būdingo fragmentiškumo negali pretenduoti į itin išsamų iliustracijos meno atskleidimą. Paroda skirta susipažinti, prisiminti, pasigrožėti vertingiausiais muziejuje saugomais eksponatais.

    Aušra Vasiliauskienė

     
  • Paletė ir gyvenimas. Antanui Žmuidzinavičiui – 140

    Paletė ir gyvenimas. Antanui Žmuidzinavičiui – 140

    Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – vienas iš žinomiausių peizažo meistrų. Taip pat aktyvus visuomenininkas, kovotojas, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo formavimosi pamatų, patyręs besikeičiančio laiko (politinių santvarkų) verpetus. Jo bendraminčiai, kolegos, draugai buvo ypatingos asmenybės, tautos inteligentijos žiedas: dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, dailininkas Petras Rimša, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, archeologas Tadas Daugirdas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas. Bendrauta su daugeliu to meto politikų, diplomatų, dailininkų, rašytojų, muzikų.
    Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai.
    Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingos. Ir vėliau, po kelerių metų buvimas Paryžiuje, menų sostinėje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį. Kaip pats sakydavo, „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais. Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose. Pirmoji knyga „Lietuvos keliais“ išleista 1921 m. JAV. Dvi knygas išleido Lietuvos šaulių sąjunga – eilėraščių knygą „Gyvenimo takais“ (1930) ir prisiminimų knygą „Priešui ir Tėvynei“ (1931). Autobiografinė knyga „Paletė ir gyvenimas“ išėjo 1961 metais.

     
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 3
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1