• Kultuvė – seniausias skalbimo įrankis

      Kultuvė – seniausias skalbimo įrankis

      Ilgą laiką, XIX–XX a. pr., kultuvė buvo pagrindinis skalbimo įrankis Lietuvoje. Ją sudaro storoka lentelė ir kotas – rankena. Dalis, jungianti lentelę su kotu, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Visas įrankis išskaptuotas iš vientiso lengvesnio medžio, dažniausiai klevo. Kultuves darydavo šeimos vyrai, kartais mergina gaudavo ją kaip dovaną iš savo bernelio. Ji buvo ir jos kraičio dalis. Kultuvės puošyba panaši į kitų naudotų buityje medinių daiktų – verpsčių, prieverpsčių, druskinių, riešutų spaustukų – puošybą. Įvairūs geometriniai (kryputės, brūkšneliai, trikampėliai) ir augaliniai elementai (žiedai, šakelės, lapai) puošė lentelės, kuprelės, rečiau – koto paviršių. Kultuvėse aptinkamas ir stilizuoto Gyvybės medžio atvaizdas.
      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugyklose saugomas per 80 vienetų kultuvių rinkinys. Tai XIX – XX a. vid. dirbiniai. Jos į muziejų pateko įvairiais būdais: 16 kultuvių perimtos iš Lietuvių dailės draugijos, 14 vnt. 1936 m. buvo perduota Kauno miesto muziejaus. Po keletą eksponatų pateko iš V. Bičiūno vadovaujamos ekspedicijos 1927 m., B. Buračo 1929 m., V. Tamošaičio 1930 m. rinkinių. Kitas kultuves muziejus įsigijo iš įvairių ekspedicijų, organizuotų sovietiniais laikais, ir privačių asmenų. Deja, apie kelių dešimčių kultuvių įsigijimą jokių duomenų nepateikta.
      Dažnai kultuvėje buvo įrėžiama jos „gimimo“ data. Tokių rinkinyje yra 30 vnt. Pati „vyriausia“ yra 1804 metų. Į muziejų ji pateko tik 1992 m. iš privataus asmens. Kultuvė buvo rasta vieno upelio pakrantėje įstigusi tarp akmenų. „Jauniausia“ išdrožta 1949 metais.
      Be kultuvės pagaminimo datos, drožėjai kartais įrėždavo savo arba savininkės inicialus ar net visą vardą, pvz. „Agotos“. Pažymėtų inicialais rinkinyje yra 13 vnt.
      Jau pirmose Lietuvių dailės draugijos parodose kultuvės buvo eksponuotos kaip liaudies dirbiniai. Vartant senuosius parodų katalogus, net 1907 m. pirmoje parodoje rastas įrašas ,,Kultuvė“. Deja, dėl pateiktų duomenų stokos negalima tiksliai identifikuoti kultuvės tapatybės. Tačiau kultuvė, kurios inventorinis numeris yra Lt 2136, dalyvavo 1913 m. vykusioje VII parodoje. Parodos kataloge pateikta jos nuotrauka. Vėliau kultuvės eksponuotos įvairiose parodose kaip medžio dirbiniai. P. Galaunės sudaryto albumo ,,Lietuvių liaudies menas. Medžio dirbiniai“ I knygoje (Vilnius, 1956) publikuota 30 nuotraukų iš pristatomo kultuvių rinkinio.

      Ištrauka iš 1937 m. ekspedicijos dalyvių užrašyto pasakojimo. Jį pateikė jau tuomet buvusi septyniasdešimtmetė Pranciška Jasinskienė, gyvenusi Raseinių apskrityje, Kanopėnų kaime. ,,Kai susidarydavo daug drabužių, moterys pradėdavo skalbti. Skalbdavo paprastai du kartus per metus. Skalbiamus drabužius sudėdavo į didelį kubilą: eilė drabužių, eilė pelenų, vėl eilė drabužių ir t. t. Kai prikraudavo kubilą iki viršaus, užpildavo verdančiu vandeniu, kad apsemtų. Kitą dieną, kai drabužiai ataušdavo, tą vandenį nuleisdavo (buvo šone kamštis ) ir vėl naujai užpildavo karštu vandeniu. Paskui visus drabužius nuveždavo prie upelio, kur išmušdavo juos su kultuvėmis ir išplaudavo. Plūkti prie upelio moterys pasitelkdavo kaimynes.“


      Gražina Daunienė

Parodos objektai

   
  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Kuprelės ir lentelės visas paviršius užpildytas išpjaustytais keturkampiais, kurių kiekvieno vidus dekoruotas geometrinėmis atsikartojančiomis kompozicijomis. Visi pakraščiai apkantuoti geometrinėmis juostelėmis.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1880 m.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Jos viršus, šonai ir priekinė dalis dekoruoti geometrinių raštų ornamentais. Lentelės plokštumoje apskritime išpjaustyta didelė segmentinė žvaigždė. Lentelės pakraščiai ir apskritimas apkantuoti rombų juostelėmis. Viršutinėje dalyje įrėžta data „1880“.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1881 m.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Jos šonuose įrėžta po stilizuotą žiedą, viename – dar data „1881“, viršaus pakraščiai apkantuoti „dantukų“ juostele. Lentelės plokštuma dekoruota didele vingiuota šaka su mažomis šakelėmis riestais galais.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės lentelė dekoruota kontūrine ir gilumine drožyba įrėžtu augaliniu motyvu.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Kuprelės šonai, priekis ir visas lentelės paviršius dekoruoti geometrinių raštų ornamentais.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1922 m.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Lentelės plokštuma dekoruota didele segmentine žvaigžde. Jos tarpuose įrėžtos raidės „A g o t o s“, virš apskritimo linijos  – data „1922 M“. Lentelės kampai papuošti trilapėmis šakelėmis. Kuprelės priekyje įrėžtos raidės „A J B“.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1938 m.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Dalis lentelės ir kuprelės viršus dekoruoti stilizuotų augalinių raštų motyvais. Vienoje kuprelės pusėje įrėžta data „1938 m.“, kitoje – „DZŪKIJA“. Visi pakraščiai apjuosti „varnelių“ rašto juostele, o šonai – eglute.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele,  buvo vadinama „kuprele“. Jos šonai dekoruoti išpjaustytais stilizuotų lelijų žiedais, o lentelė – kryžiaus ir augalų motyvais, sudarančiais trikampį. Lentelės šonai ornamentuoti dantukų rašto juostele.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Lentelės plokštuma dekoruota į apskritimą įkomponuotu dideliu ramunės žiedu. Jos kampuose ir kuprelės priekyje įrėžta po vieną stilizuotą tulpę. Lentelės apačioje tarp tulpių įrėžtos raidės „J. K.“ Pakraščiai ir apskritimas apjuosti dvigubomis lankelių juostelėmis.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Lentelės ir kuprelės pakraščiai apkantuoti ištisine dantukų rašto juostele. Lentelės plokštuma dekoruota išpjaustytu šešiakampės mandalos motyvu.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, buvo vadinama „kuprele“. Kuprelės šonuose įrėžta po apskritimą, padalintą į aštuonias dalis. Kuprelės viršuje – X ženklas. Lentelė ir kuprelės priekis dekoruoti gyvybės medžio simboliu, įsodintu į subrūkšniuotą vazoną. Visa kompozicija apkantuota įpjautų griovelių eilute. Kultuvės koto gale išdrožta ranka, rodanti špygą.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Kuprelės priekio ir lentelės paviršiai dekoruoti gilumine ir kontūrine drožyba atliktais geometriniais ornamentais.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.