• Kultuvė – seniausias skalbimo įrankis

      Kultuvė – seniausias skalbimo įrankis

      Ilgą laiką, XIX–XX a. pr., kultuvė buvo pagrindinis skalbimo įrankis Lietuvoje. Ją sudaro storoka lentelė ir kotas – rankena. Dalis, jungianti lentelę su kotu, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Visas įrankis išskaptuotas iš vientiso lengvesnio medžio, dažniausiai klevo. Kultuves darydavo šeimos vyrai, kartais mergina gaudavo ją kaip dovaną iš savo bernelio. Ji buvo ir jos kraičio dalis. Kultuvės puošyba panaši į kitų naudotų buityje medinių daiktų – verpsčių, prieverpsčių, druskinių, riešutų spaustukų – puošybą. Įvairūs geometriniai (kryputės, brūkšneliai, trikampėliai) ir augaliniai elementai (žiedai, šakelės, lapai) puošė lentelės, kuprelės, rečiau – koto paviršių. Kultuvėse aptinkamas ir stilizuoto Gyvybės medžio atvaizdas.
      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugyklose saugomas per 80 vienetų kultuvių rinkinys. Tai XIX – XX a. vid. dirbiniai. Jos į muziejų pateko įvairiais būdais: 16 kultuvių perimtos iš Lietuvių dailės draugijos, 14 vnt. 1936 m. buvo perduota Kauno miesto muziejaus. Po keletą eksponatų pateko iš V. Bičiūno vadovaujamos ekspedicijos 1927 m., B. Buračo 1929 m., V. Tamošaičio 1930 m. rinkinių. Kitas kultuves muziejus įsigijo iš įvairių ekspedicijų, organizuotų sovietiniais laikais, ir privačių asmenų. Deja, apie kelių dešimčių kultuvių įsigijimą jokių duomenų nepateikta.
      Dažnai kultuvėje buvo įrėžiama jos „gimimo“ data. Tokių rinkinyje yra 30 vnt. Pati „vyriausia“ yra 1804 metų. Į muziejų ji pateko tik 1992 m. iš privataus asmens. Kultuvė buvo rasta vieno upelio pakrantėje įstigusi tarp akmenų. „Jauniausia“ išdrožta 1949 metais.
      Be kultuvės pagaminimo datos, drožėjai kartais įrėždavo savo arba savininkės inicialus ar net visą vardą, pvz. „Agotos“. Pažymėtų inicialais rinkinyje yra 13 vnt.
      Jau pirmose Lietuvių dailės draugijos parodose kultuvės buvo eksponuotos kaip liaudies dirbiniai. Vartant senuosius parodų katalogus, net 1907 m. pirmoje parodoje rastas įrašas ,,Kultuvė“. Deja, dėl pateiktų duomenų stokos negalima tiksliai identifikuoti kultuvės tapatybės. Tačiau kultuvė, kurios inventorinis numeris yra Lt 2136, dalyvavo 1913 m. vykusioje VII parodoje. Parodos kataloge pateikta jos nuotrauka. Vėliau kultuvės eksponuotos įvairiose parodose kaip medžio dirbiniai. P. Galaunės sudaryto albumo ,,Lietuvių liaudies menas. Medžio dirbiniai“ I knygoje (Vilnius, 1956) publikuota 30 nuotraukų iš pristatomo kultuvių rinkinio.

      Ištrauka iš 1937 m. ekspedicijos dalyvių užrašyto pasakojimo. Jį pateikė jau tuomet buvusi septyniasdešimtmetė Pranciška Jasinskienė, gyvenusi Raseinių apskrityje, Kanopėnų kaime. ,,Kai susidarydavo daug drabužių, moterys pradėdavo skalbti. Skalbdavo paprastai du kartus per metus. Skalbiamus drabužius sudėdavo į didelį kubilą: eilė drabužių, eilė pelenų, vėl eilė drabužių ir t. t. Kai prikraudavo kubilą iki viršaus, užpildavo verdančiu vandeniu, kad apsemtų. Kitą dieną, kai drabužiai ataušdavo, tą vandenį nuleisdavo (buvo šone kamštis ) ir vėl naujai užpildavo karštu vandeniu. Paskui visus drabužius nuveždavo prie upelio, kur išmušdavo juos su kultuvėmis ir išplaudavo. Plūkti prie upelio moterys pasitelkdavo kaimynes.“


      Gražina Daunienė

Parodos objektai

   
  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XX a. pr.

    Antanas Gočelkis

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Lentelės paviršius ir kuprelės priekis dekoruoti stilizuotu žydinčio augalo motyvu, sukomponuotu iš segmentinės žvaigždės, vazono, lapelių. Likęs plotas padengtas dantukų raštu.  Kuprelės šonai papuošti tinklelio ornamentu.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Lentelės ir kuprelės paviršiai dekoruoti įrėžtais keturkampiais ir juose išpjaustytais trikampėlių raštais. Viename kuprelės šone įrėžta „1885“, kitame – „19014K“.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Lentelės ir kuprelės viršus dekoruoti vienodu tekstiliniu langelių raštu. Kuprelės šonai – kitokiu ornamentu. Jos priekyje įrėžtas išilgai subrūkšniuotas apskritimas su viduje įkomponuota segmentine žvaigžde. Virš apskritimo išraižyta karūna.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Visas kultuvės paviršius, įskaitant kotą, kuprelę ir lentelę, dekoruoti skirtingais geometrinių raštų motyvais.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Visas lentelės ir kuprelės paviršius dekoruotas išpjaustytais geometriniais ornamentais, pakraščiai apkantuoti trikampėlių juostelėmis.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1911 m.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Kuprelė ir kotas nulūžę. Lentelės plokštuma dekoruota išpjaustytu į vazoną pasodintu žydinčiu augalu ir įrėžta data „1911 M“.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Kuprelės šonuose ir lentelėje išpjaustyta po dvi segmentines žvaigždes. Kuprelės viršuje – kryžius. Visas kultuvės paviršius, išskyrus kotą, dekoruotas dantukų rašto juostelėmis.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Visas lentelės ir kuprelės paviršius dekoruotas geometrinių ir augalinių raštų ornamentais. Pakraščiai apkantuoti dantukų rašto juostelėmis.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1907 m.

    Balys Buračas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Lentelės paviršiuje ir kuprelės priekyje sukomponuotas žydintis vazone augalas. Jis apjuostas dantukų ir skersinių brūkšnelių juostomis. Kuprelės viršuje vienoje pusėje įrėžta data „1907M“, kitoje – raidės „B B“. Kuprelės šonuose įrėžta po segmentinę žvaigždę.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Jos šonai puošti  segmentinės žvaigždės ir stilizuotu palmės lapo motyvu. Lentelės plokštuma dekoruota dideliu žiedu, kuprelės priekis – augalo šaka. Kultuvės šonai apkantuoti keliomis eilėmis geometrinių raštų juostų.

  • Kultuvė

    Kultuvė, ~XIX a. II p. – ~XX a. pr.

    Nežinomas amatininkas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Jos priekyje ir šonuose išpjaustyti augaliniai motyvai. Viršuje – žmogaus ranka, du sukryžiuoti šautuvai, augalai. Lentelės paviršius dekoruotas kompozicija iš vazonuose augančių augalų, gyvūnų, paukščių, centre – sieninis laikrodis. Lentelės pakraščiai apjuosti geometrinių raštų eilėmis. Kultuvės šonai apkantuoti virveline juostele.

  • Kultuvė

    Kultuvė, 1908 m.

    Balys Buračas

    Kultuvės dalis, jungianti kotą su lentele, liaudyje buvo vadinama „kuprele“. Lentelės paviršius dekoruotas žydinčio augalo motyvu. Vazone įrėžti inicialai „K.A.“. Kuprelės priekinė dalis ir lentelės pakraščiai apkantuoti dantukų rašto juostele. Kuprelės viršuje įrėžta segmentinė žvaigždutė, viename šone keturkampyje data „1908“, analogiškai kitame – inicialai „B.B“.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.