Etnografinės grafų Kosakovskių fotografijos
Šių metų liepos 3 d. pažymėtos 180-osios grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio gimimo metinės. Šia proga parengta virtuali grafo darytų fotografijų paroda. Iš gausios Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugomos S. K. Kosakovskio fotografijų albumų ir pavienių nuotraukų kolekcijos atrinkti vaizdai etnografine tematika. Etnografinė fotografija Lietuvoje dažniausiai siejama su tradicine kaimo kultūra, bendruomeniniu, paprotiniu gyvenimo būdu, senąja pasaulėžiūra ir kaimo buitimi. Tad, peržvelgus grafų Kosakovskių nuotraukų archyvą, buvo atrinkti būtent su kaimo gyvenimu ir jo aplinka susiję XIX a. pab. – XX a. pr. vaizdai.
Iš atrinktų etnografinių vaizdų, daugiausia darytų Vaitkuškio, Vaitkūnų, Pašilės kaimuose netoli Ukmergės (tuometinės Vilkmergės), vieni įdomesnių yra valstiečių lauko darbų scenos. Šiose nuotraukose pastebimas fotografo S. K. Kosakovskio indėlis norint sukurti nepriekaištingą vaizdą. Grafas jose nevengė režisūros: liepdavo kaimo žmonėms tinkamai sustoti, pozuoti ar suvaidinti paties darbo sustabdytą akimirką. Kita įdomi grupė nuotraukų, kuriose kartu su valstiečiais ar be jų rugių lauke įamžinti ir patys dvarininkai: vienoje tokių užfiksuota, kaip arkliu kinkoma brikele atvykęs ponas stovi jau nupjautame rugių plote, o už jo matyti valstiečiai, kitose – ponios, apsivilkusios puošniomis sukniomis, vyrai su kostiumais pozuoja tarp sustatytų gubų nupjautų rugių lauke ar užsilipę ant pakrauto vežimo. Kaip matome, kilmingųjų sluoksnio atstovai nevengia kartu nusifotografuoti su laukuose besidarbuojančiais žmonėmis. Taip pat fotografas stengiasi atrasti gražesnių, įdomesnių kadrų, sukonstruoti neįprastą dvarininkams aplinką, todėl puošniai apsirėdžiusius dvarininkus įamžina už dvaro ribų esančioje kaimo aplinkoje. S. K. Kosakovskis yra padaręs fotografijų su valstiečiais jų gyvenamojoje aplinkoje, bedirbančiais kitus lauko darbus. Be nuotraukose įamžintų kaimo žmonių portretų, yra nemaža dalis fotografijų, skirtų paties kaimo vaizdams ar atskiriems jo pastatams.
Grafų Kosakovskių albumuose ir pavienėse fotografijose taip pat galima nemažai aptikti ir turgaus vaizdų. Nors nuotraukos yra darytos pačioje Ukmergėje arklių mugės metu, tačiau ten susirinkę daugiausia kaimo žmonės, suvažiavę iš aplinkinių vietovių. Šiuose vienuose įspūdingiausių vaizdų įamžintas nuostabą keliantis atvykusių iš aplinkinių kaimų ir miestelių žmonių skaičius, arklių su vežimais gausa. Be valstiečių, su kaimo aplinkai būdingais darbo įrankiais noriai fotografavosi ir paties dvaro aplinkos žmonės: vienose tokių įamžinta moteris su sviestamuše ar grėbliu rankose, taip pat grupinė dvarininkų nuotrauka su verpimo rateliu. Neabejojama, kad šiomis fotografijų kompozicijomis fotografas siekė meninių tikslų ir etnografiniais darbo įrankiais paįvairino jų siužetus.
Aptariamos grafams Kosakovskiams priklausančios etnografinės tematikos fotografijos
kartu su kitais, labiau paties dvaro aplinką atspindinčiais vaizdais yra dalyvavusios parodose Varšuvoje, Daugpilyje, Panevėžyje. Nemaža dalis čia eksponuotų fotografijų atspindėjo etnografines Vaitkuškio ir kitų kaimų apylinkes, jų gyventojus, rugiapjūtės ir kitų lauko darbų momentus. Taigi dvarininkui buvo svarbūs įamžinti kaimo aplinkos vaizdai: jeigu šios fotografijos tarp daugelio kitų buvo atrinktos parodai, galima manyti, kad jas grafas laikė meniškomis, vizualiai vertingomis. Yra žinoma, kad už šias etnografines nuotraukas S. K. Kosakovskis yra gavęs ne vieną to meto apdovanojimą.
Apšvietos amžiaus idėjos ir jų veikiami pokyčiai dvarininkų gyvenime galbūt paskatino juos kiek atsigręžti į kaimą, į savo kraštą, kuriame gyveno, taip pat skatino domėtis etnografija, istorija ar archeologija, rinkti, fiksuoti su tuo susijusias vertybes. Matyt, bendrų šio socialinio sluoksnio žmonių idėjų veikiamas, ir grafas S. K. Kosakovskis susidomėjo mokslo naujovėmis, taip atrado dideliu pomėgiu tapusią fotografiją, pradėjo fiksuoti savo dvaro apylinkes, kaimus, jo žmones. Grafams Kosakovskiams priklausęs nepaprastai vertingas vaizdinis palikimas rodo, kad kaimo aplinkos ir joje gyvenančių valstiečių fotografavimas buvo svarbus to meto kilmingos giminės atstovams. Reikėtų pastebėti, kad ne vienas panašiu laiku Lietuvoje gyvenęs kilmingo sluoksnio atstovas, tarp jų ir Benediktas Henrikas Tiškevičius, Aleksandras Šuazelis Gufjė ar Juzefas Perkovskis, domėjosi fotografija ir įamžino ne tik savo dvaro aplinką, bet ir kaimo žmones, jų kasdienybę. Iš šių laikų perspektyvos žiūrint atrodo visai tikslinga buvo fiksuoti ne vien tik pagražintą, paradinę dvaro pusę, bet ir aplink jį esančią aplinką, plėtoti etnografines temas. Toks nevienpusis požiūris šiandien leidžia objektyviau susidaryti to meto gyvenimo vaizdinį.
Aidas Kulbokas
