• KŪRYBOS BRIAUNOS. ADOMO GALDIKO (1893–1969) RETROSPEKTYVA

      KŪRYBOS BRIAUNOS. ADOMO GALDIKO (1893–1969) RETROSPEKTYVA

      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Adomo Galdiko kūrybinis palikimas – per 1000 tapybos, grafikos kūrinių. 2018 m. birželio–spalio mėnesiais Kauno paveikslų galerijoje veikė 125-osioms Adomo Galdiko gimimo metinėms skirta retrospektyvinė paroda Kūrybos briaunos. Lankytojams pristatyti kūriniai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinių, pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir Amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais.
      Virtuali paroda yra pirmosios tęsinys, kartu ir galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant ties stilistinėmis bei skirtingų dailės sričių briaunomis. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos. Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Sutinkami ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys bei abstraktūs to paties motyvo variantai.
      Savo kūrybinį kelią Adomas Galdikas pradėjo nuo grafikos. 1917 m. Sankt Peterburge baigė piešimo kursą ir specialią oforto klasę barono A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, vėliau žinias gilino Berlyne. Buvo ilgamečiu Kauno meno mokyklos grafikos skyriaus vadovu, išaugino ne vieną dailininkų kartą, prisidėdamas prie nacionalinės mokyklos formavimo. Dalininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technikomis, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų. Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A. Galdiko kūriniai, taip pat plačiajai visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, pakankamai reti A. Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.
      Nuo 1920 m. iki 1940 m. A. Galdikas dalyvavo beveik visose grupinėse dailės parodose Lietuvoje. 1931 m. surengus personalinę parodą Atelier Français Paryžiuje, vienas įtakingiausių Prancūzijoje meno kritikų Waldemaras George‘as parašė monografiją apie lietuvių dailininką. A. Galdikas kartu su Juozu Mikėnu automobiliu keliavo po Europą, matė George Petit galerijoje veikusią pirmąją P. Picasso retrospektyvinę parodą. Tų pačių metų spalį A. Galdikas kartu su kitais Lietuvos menininkais pirmojoje ARS parodoje deklaravo: Užuojauta tiems, kurie net nemurmėdami prisitaiko nusistovėjusiam skoniui. Nemaloniai esam nustebę matydami, kaip pataikaujama įvairiom, su menu nieko bendro neturinčiom idėjom. Bet vis dėlto pradedam.
      1952-aisiais, A. Galdikui atvykus į Niujorką, miestą, iš Paryžiaus perėmusį meno centro vardą, abstrakčiojo ekspresionizmo judėjimas jau buvo prikaustęs meno pasaulio dėmesį. Kūrėjai dirbo su naujuoju XX a. meno žodynu, jų plastinė kalba buvo pasirengusi ištrūkti iš tradiciškai atspindėtos realybės. Tuo metu, kai didieji šios krypties meistrai dirbo su aliejiniais bei aliuminio dažais, A. Galdikas apsiribojo temperos ir guašo technikomis. Spalva tapo savarankiška veikiančiąja jėga. Dailininkas teigė: <...> nesitikėkite, kad pasakysiu ką nors apie tapybą ir spalvą. Viena žinau, yra blogos spalvos, nuo kurių mane purto drebulys, ir geros spalvos, nuo kurių tampu girtas.
      Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano Lietuva, sukurtas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime ir joje laimėjęs Grand Prix. Pasibaigus parodai, triptikas Lietuva papildė Vytauto Didžiojo muziejaus rinkinius, vėliau perėjo M. K. Čiurlionio muziejaus nuosavybėn. Monumentalus pano Lietuvoje plačiajai visuomenei pristatytas antrą kartą.
      Adomo Galdiko kūriniai muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu. Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 m. našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus. Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname, Konektikute, 1991 m. atvežė Beatričė Vasaris.

      Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

Parodos objektai

   
  • Grėbėja

    Grėbėja, 1928 m.

    Adomas Galdikas

    Art deco bruožų turinčiai figūrinei kompozicijai pasirinkta vienas labiausiai autoriaus pamėgtų – grėbėjos motyvas. Kompozicijos centre stilizuota šonu einančios merginos  su grėbliu ant peties figūra. Merginos galva kiek palenkta žemyn. Drabužis viršuje gelsvas, žemiau svyra balkšvos geometrizuotos drabužių klostės. Fone kontrastingos įžambios plokštumos. Koloritas pastelinių prigesintų atspalvių. Paveikslas signuotas.

  • Audra užeina kapinėse

    Audra užeina kapinėse, 1920 m.

    Adomas Galdikas

    1920 metais sukurtame paveiksle vyrauja vienas labiausiai Adomo Galdiko pamėgtų mažosios architektūros motyvų.

    Formos lakoniškos, geometrizuotos. Kompozicija aiški. Kapinių vartelių ir kryžių linijos kontrastuoja su iš kairės griūvančiomis oro masėmis ir suteikia dinamikos, tvirtų potėpių ritmika – dekoratyvumo. Koloritas dramatiškas, sodrių, ryškių spalvų.

    Tapysena dinamiška, energinga,veržli.

    Kūrinyje susipina ekspresionizmo, futurizmo požymiai, liaudies meno įtaka.

  • Švedų gamta

    Švedų gamta, 1919–1920 m.

    Adomas Galdikas

    Ankstyvas peizažas įkvėptas 1919 m. kelionės į Švediją.

    Kūrinys pasižymi A. Galdiko tapybai būdingais bruožais: ekspresyvia linija, ryškiu sodriu koloritu.

    Horizontas aukštas. Panoraminis vaizdas atsiveria pro pirmo plano centre komponuoto neįprasto silueto pušies viršūnę, už jo pro tamsiai žalių medžių viršūnes matyti šviesus žalsvai pilkas ežeras su trimis burlaiviais.

    Kitame krante – įvairiaspalvė rudenėjančių medžių juosta. Danguje horizontalūs pilkai žalsvi, rausvi debesys.

    Nesignuota.

     

  • Grybautoja

    Grybautoja, 1918 m.

    Adomas Galdikas

    1918 m., ankstyvuoju kūrybos periodu tapytoje figūrinėje kompozicijoje vienas dažniau sutinkamų Adomo Galdiko kūryboje – grybautojos motyvas.

    Pirmame plane storakamienių žalių medžių fone per visą paveikslo aukštį komponuota stilizuota tautiniais drabužiais apsirengusios basos moters figūra. Galvą užsidengusi gelsva skrybėle, dešinėje rankoje ji laiko peilį, kairėje – grybų pilną pintinę. Figūra pasukta trimis ketvirčiais į dešinę pusę, palinkusi prie kairiajame kampe išdygusio didelio baravyko.

    Koloritas – intensyvus. Tapysena dinamiška, veržli.

  • Žemaičių dedešvos

    Žemaičių dedešvos, 1919 m.

    Adomas Galdikas

    Ankstyvojo periodo peizažas.

    Du trečdalius paveikslo erdvės užima pieva su melsvai žydinčiomis dedešvomis. Tolumoje auga keletas medžių besijungiančių su tamsiai žalia miško tankme. Horizontas aukštas. Kolorite vyrauja tamsūs žali tonai, yra mėlynų, geltonų ir rausvų akcentų. Kūrinyje susipina impresionizmo, realizmo elementai.

    Signuotas.

  • Pakalnės pelkės

    Pakalnės pelkės, 1918–1921 m.

    Adomas Galdikas

    Ankstyvojo periodo peizaže smulkiais potėpiukais vaizduojama pelkė. Pirmo plano centre – balų žolėmis apaugusiame vandenyje žemės kauburys ir iš jo augantys trys nedideli liauni medeliai; tolėliau – keletas medžių, krūmų, rusvos žemės ploteliai. Gilumoje – horizontali žalia miško medžių siena. Dangus rusvai pilkas. Horizontas aukštas. Koloritas šiltas, vyrauja žalsvi, rusvi tonai. Linija ekspresyvi. Signuotas.

  • Natiurmortas

    Natiurmortas, 1920 m.

    Adomas Galdikas

    1920 metais sukurtame natiurmorte vaizduojamas dažnas šio žanro motyvas – liaudies meno skulptūros.

    Kompozicija aiški. Centre, rudos drapiruotės fone,  skulptūrėlė, vaizduoja šv. Jurgį ant balto žirgo,  prie kojų rudą pabaisą. Šalia, dešinėje ant nedidelės pakylos – žalsva klūpančios karalaitės figūra. Dešinėje fonas pilkai žalsvas. Koloritas dramatiškas, tamsus: žalsvų, pilkų, rusvų tonų. Ryški liaudies meno įtaka. Signuotas

  • Kunigas Stanislovas Stakelė (1862–1930)

    Kunigas Stanislovas Stakelė (1862–1930), 1926 m.

    Adomas Galdikas

    Portretai A. Galdiko kūryboje pakankamai reti. 1926 metais nutapytam kunigo, knygnešio ir lietuvybės propaguotojo Stanislovo Stakelės portretui būdinga stabili kompozicija, prigesintas pilkų atspalvių koloritas, ekspresyvūs tvirti potėpiai.

    Portrete iki krūtinės  en face vaizduojamas pilku kostiumu vilkintis senyvo amžiaus vyras. Fonas pilkas. Portretuojamojo galva kiek pakreipta į kairę, veidas pailgas, siauras raukšlėtas, kakta aukšta, viršugalvis praplikęs, šonuose pražilę plaukai, vešlūs tamsūs antakiai, išraiškingos tamsiai žalios akys, kumpa nosis, siauros lūpos.

    Portrete apčiuopiama 3 dešimt. viduryje kintanti dailininko stilistika.

  • Šv. Juozapas

    Šv. Juozapas, 1932 m.

    Adomas Galdikas

    Darbas pasižymi Adomui Galdikui būdinga aiškia kompozicija, sodriu koloritu, kontrastingų spalvų derinimu, tvirta linija.

    Kompozicijos centre pavaizduota  en face stovinčio jaunuolio figūra, dešinėje rankoje laiko atributą – trišakę baltą leliją, kairioji – prie krūtinės. Figūra kontūruota juodai ir baltai. Fone – įvairių tamsių spalvų, geometrinių figūrų ir krypčių plokštumomis. Formos apibendrintos, būdinga motyvo stilizacija. Kubistinę paveikslo stilistiką galėjo įtakoti 1932 m. vykusi A. Galdiko kelionė po Vakarų Europą.

    Signuotas.

  • Grėbėja

    Grėbėja, 1920 m.

    Adomas Galdikas

    Ankstyvojo periodo kūrinyje vienas labiausiai Adomo Galdiko mėgtų motyvų  – grėbėjos figūra.

    Kompozicijos centre – basa,  tautiniais drabužiais vilkinti moteris grėbia šieną.  Moteris dėvi plačiabrylę gelsvą skrybėlę. Jos sijonas ilgas rausvas, palaidinė ir prijuostė – baltos, trumpa liemenė – raudona. Už jos fone – trys šviesiai žalsvi medžiai.

    Formos stilizuotos, vyrauja gelsvi, melsvi, žalsvi atspalviai pagyvinami ryškiais raudonais, mėlynais akcentais. Juntama art deco stilistikos įtaka.

    Signuotas.

  • Pavasariška

    Pavasariška, 1934 m.

    Adomas Galdikas

    Paveikslas dalyvavo II-joje ARS parodoje 1934 m.

    Abstraktaus charakterio melsvai pilkšvo kolorito kūrinyje vertikaliai išsidėsčiusių liaunų pilkai rusvų kamienų ritmas jungiamas su jaunos merginos veido profilio linija. Spalvos ir linijos harmonija kuria muzikalų paveikslo charakterį.

    Signuotas.

  • Kelias į kalną

    Kelias į kalną, 1935–1940 m.

    Adomas Galdikas

    XX a. 4-tame dešimtmetyje sukurtoje panoraminėje kompozicijoje rudenėjančios gamtos ir į kalną vedančio kelio motyvas. Intensyviame kolorite kontrastuojantys pagrindinių spalvų tonai kur ne kur prigesinami dangaus ir vandens pilkuma. Vaizdas fiksuotas tarsi iš paukščio skrydžio.

    Pirmame plane žalioje pievoje auga aukšti, ryškiaspalviai medžiai. Pro juos dešiniau centro matyti vingiuojantis upelis, toliau – lėkšta kalva, apaugusi melsvais miško masyvais, į ją kyla rusvas kelias. Viršuje – siaura pilka dangaus juosta.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.