• Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio

      Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio

      Jonas Buračas gimė 1898 m. Sidarių kaime, Radviliškio rajone. Polinkį į meną, kaip ir jo brolis fotografas Balys Buračas, paveldėjo iš tėvo – vaikystėje mėgo drožinėti, piešti. J. Buračas 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1921–1927 m. Kauno meno mokykloje, aukštuosiuose piešimo kursuose, grafikos studijoje, 1929–1930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje grafikos srityje. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose. Nors pasirinkta profesija – grafikas, didžią kūrybinės veiklos dalį dirbo tapybos srityje. Dailininko kūrybos ištakos siekia reikšmingą Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį.

      Virtualioje parodoje pristatomi religiniai objektai: geležinių ir medinių kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių bei stogastulpių piešiniai. Preciziškos miniatiūros, supažindinančios su smulkiosios sakralinės architektūros objektais, statytais dar XIX a., sukurtos J. Buračo 1919–1922 metais. Būtent šie piešiniai atspindi ankstyvąjį autoriaus kūrybos periodą. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyve saugomų J. Buračo piešinių, atliktų tušu ir plunksnele, iš viso 80 vnt.

      Religinės smulkiosios architektūros piešinius J. Buračas piešė dar nepradėjęs mokytis Kauno meno mokykloje. Todėl po piešinukais pasirašinėjo įvardindamas save „savamoksliu“. Išradingai integruodavo įrašus į piešinių kompozicijas. Taip autorius galėjo tapatintis ir su gamta. Kituose piešiniuose parašai atkartoja kryžiaus skersinio lygiagretumą arba užrašyti įstrižai objekto. Kartais parašydavo tik inicialus. Ankstyviausius piešinius pasirašinėjo nepilna pavarde ir vardu, vėlesnius pilnai. J. Buračas naudojo kaligrafinį šriftą su paraitymais, pagražinimais, kuris atspindi pagrindinio piešinio objekto formas, taip įsiliedamas į kompozicijos visumą. Autoriaus įrašuose – ir gimtojo krašto kryždirbių vardai, ir pavardės: Toleikis, Mikas Raugalas, Šlivinskas, Juozas Zigmantas.

      Piešinių skaitmeninių vaizdų pagrindą sudaro medinių kryžių piešiniai. Yra ir geležinių kryžių, jų viršūnių, taip pat kelios koplytėlės. Pagal objekto vaizdavimą galima išskirti šiuos piešinių tipus: religinis objektas, atvaizduotas popieriuje be aplinkos, su daline aplinka ir visiškoje gamtos apsuptyje.

      Rodomas miniatiūras pagal meninę raišką galima skirti į tris grupes: dekoratyvus piešinio charakteris, eskiziškas ir pasižymintis intensyviu brūkšniavimu. Pirmoji grupė – lakoniškame piešinyje tiksliai atkartota meninė forma, proporcijos, tikslus geometrinis piešinys. Antroji – reti užpildo, fono brūkšneliai, grafinės linijos ir tušavimas neintensyvus, nėra kontrastų, objekto apimtį išreiškia tikslus perspektyvinis piešinys. Trečias tipas – turtingas įvairių krypčių brūkšniavimas, sudarantis tamsius plotus, ryškius kontrastus ir stipriai dinamiškai išreikštą erdvinę perspektyvą. Šio tipo piešiniai atlikti preciziškai, kruopščiai ir tiksliai, todėl – realistiniai, dvelkiantys jaukumu ir spinduliuojantys sakralia liaudiškos ornamentikos šiluma.

      J. Buračas piešė Šiaulių, Ukmergės apskrities kapinėse, Kauno mieste. Didžioji dalis šioje parodoje rodomų skaitmeninių piešinių yra iš gimtojo Šiaulių krašto: Šiaulėnų, Šudaičių, Pakapės, Baltinės, Šilinių, Šaukoto kapinių.

      Virtuali paroda yra skirta dailininko Jono Buračo 120-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

      Monika Gineikienė

Parodos objektai

   
  • Kryžius Nirtaičių kapinėse

    Kryžius Nirtaičių kapinėse, 1920 m.

    Jonas Buračas

    Piešinyje įamžintas kryžius, pastatytas ant stačiakampio užapvalinto pjedestalo, nupieštas trijų ketvirčių rakursu. Priekinėje pakylos sienelėje – iškilus reljefas, kuriame įvaizdintas šventasis, šoninėje – širdelių motyvai, virš jų užrašas: „GEDIMINA“. Ant paaukštinimo – dvi žvakės. Kryžiaus stiebo apačioje – ovalus bumbulas, kryžmų galuose – rutuliukai. Kairėje piešinio pusėje užrašyta: „Žodžiai nuo antros pusios kryžiaus Podaturas 1812 kapu Juoza – į – Agta aj. Jus dar sp. lapa. s. unu. dena.“ Kitoje pusėje: „Nyrtaičiai Šiaulių apskr. (Gedimino kapai)“. Piešinio apačioje autoriaus įrašas: „13/VI 1920 savamokslis Buračius Jona“.

  • Kryžius Kavarsko kapinėse

    Kryžius Kavarsko kapinėse, 1920 m.

    Jonas Buračas

    Nupieštas iš apačios pasviręs kryžius. Keturkampio stulpo kryžmos galai užbaigti trijų rulonėlių kompoziciniais motyvais. Centre koplytėlė, puošta profiliuotu pjaustiniu, su stogeliu ir kryželiu. Grafinės linijos ir brūkšniai ilgi, pabrėžiantys sakralinio objekto plokštumas ir puošybos formas. Kryžius nupieštas be aplinkos, netoli jo autoriaus parašas „Brčs. J.“ – įstrižai žemyn, užrašas: „Kovarsko kapinės“. Piešinio kairėje pusėje, apačioje, pieštuku parašyta: „B – 5232“. Dešinėje per vidurį: „2522“.

  • Kryžiaus dalis

    Kryžiaus dalis, 1920 m.

    Jonas Buračas

    Kryžmiško kryžiaus viršutinė dalis atvaizduota trijų ketvirčių rakursu. Masyvios kryžmos galai užbaigti kryželiais. Kryžmoje – Nukryžiuotojo skulptūra, virš jos – profiliuoto pjaustinio stogelis. Kryžiui vaizduoti panaudoti įvairių krypčių grafiniai brūkšniai objekto formoms, šviesai ir šešėliams perteikti. Kairėje lapo pusėje, lygiagrečiai su kryžmos pečiais, autoriaus įrašas: „Kovarskas Ukm. apskr.“, apačioje: „Piešė Brčs J.“. Piešinio apačioje užrašas pieštuku: „B  – 4951“, o dešinėje pusėje, netoli kryžmos: „2524“.

  • Kryžius Ukmergės kapinėse

    Kryžius Ukmergės kapinėse, 1920 m.

    Jonas Buračas

    Piešinyje užfiksuotas puošnus kryžius su reljefiniais, kiaurapjūviais ir profiliuotais augalinių ornamentų pjaustiniais kryžmos kampuose ir giliomis įpjovomis, sudarančiomis „M“ raidės motyvų kompoziciją, stulpo ir skersinio galuose. Apačioje, prie piešinio, autoriaus inicialai: kairėje „B“, dešinėje „J“. Piešinio kampe užrašyta: „Ukmergės kapinės“.

  • Kryžius Kavarsko kapinėse

    Kryžius Kavarsko kapinėse, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Popieriaus lape grafiškai atvaizduotas kryžius iš priekinės plokštumos ir šono. Kryžmos galai puošti profiliuotais pusrutulio formos motyvais, galuose po tris žiedus. Kryžmoje kiaurapjūviais gotikinių langų motyvais puošta koplytėlė. Jos centre – Nukryžiuotojo skulptūra. Po koplytėle, ant stiebo, – pjaustytas karnizėlis, po juo Ciboriumas su Ostija, kiek žemiau – reljefas „Šv. Juozapas“. Šalia nupiešto kryžiaus atvaizduotas tas pats kryžius iš šono. Piešinio apatinėje dalyje autoriaus užrašai: „Kovarsko kapinėse“, „Piešė Brčs. J. 1922“. Užrašai pieštuku: „2526“, „B – 5163“.

  • Kryžius prie Anykščių–Kavarsko vieškelio

    Kryžius prie Anykščių–Kavarsko vieškelio, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Piešinyje atvaizduota keturbriaunio kryžiaus viršutinė dalis. Vertikalės ir skersinio galai užbaigti trijų rulonėlių ir angelėlio galvutės motyvais. Briaunos dekoruotos virvelėmis. Apačioje prie stulpo – atviros koplytėlės su šventųjų figūromis. Viršuje, prie kryžmos, – akanto lapų vainikas, kryžmoje – Nukryžiuotasis, virš jo – pora angelėlių laiko profiliuotą dvišlaitį stogelį, kurio kraigą puošia vertikalus lėkis su saulute. Kryžiaus stulpo viršuje: „INRI“.

    Popieriaus lapo kairėje pusėje – autoriaus įrašas: „Kovarskas Ukm. apskr. (Anykščių vieškelio)“, apačioje pieštuku: „B – 5156“. Dešinėje: „Piešė Brčs J. 1922 VIII 26“. Kiek aukščiau, prie kryžmos: „2529“.

  • Kryžius Kavarske

    Kryžius Kavarske, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Piešinyje tušu atvaizduotas kryžiaus viršus. Vertikalaus kryžiaus stiebo galai užapvalinti. Kryžmoje atvira koplytėlė, į viršų platėjančių sienelių kraštai profiliuoti. Koplytėlės stogelis dvišlaitis, skydelyje – kiaurapjūvio gėlytės motyvas, virš kraigo –kryželis ir dvi kolonėlės. Popieriaus lapo apačioje, kairėje pusėje, įstrižai autoriaus įrašas: „Kovarskas“, dešinėje pusėje: „Piešė Brčs J. 1922“, žemiau užrašas pieštuku: „2530“, kitoje pusėje, lapo apačioje: „B – 5231“.

  • Kryžius Kavarske

    Kryžius Kavarske, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Piešinyje – storo kryžiaus viršutinė dalis. Keturbriaunio stulpo ir skersinio galai užapvalinti, vietomis nubyrėję. Kryžmoje Nukryžiuotasis, virš jo kiaurapjūvio ornamentu puoštas stogelis. Kryžiaus stiebo apačioje du kiaurapjūviai karnizėliai. Grafininių brūkšnių kontrastai ryškūs, sudaro stiprų šviesotamsos įspūdį. Popieriaus lapo apačioje, dešinėje pusėje, autoriaus įrašas: „Kovarskas“, aukščiau: „2531“, kairėje: „1922-22-VIII“, žemiau užrašas pieštuku: „B – 5164“. Apačioje šalia kryžiaus pažymėti autoriaus inicialai: kairėje pusėje „B.“, dešinėje „J.“.

  • Koplytėlė prie medžio

    Koplytėlė prie medžio, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Koplytėlės prie medžio piešinys iš trijų ketvirčių rakurso. Koplytėlės šoninės sienelės į viršų platėjančios, kraštai profiliuoti. Viršuje penki pakabėliai. Stogas dvišlaitis, ant jo keturkampio formos bokštelis su arkos formos langeliais. Viršuje kryželis. Popieriaus lapo viršutiniai kampai nukirpti, apačioje užrašai: „1922.VIII.27“, „Kovarsko vlsč. Judinių apylinkės pagal senovės Lietuvių kapinių vietas“. Kiek žemiau: „2532“, popieriaus lapo kairiame kampe: „B – 4953“. Piešinio apačioje įstrižai pasirašęs autorius: „Buračius J.“.

  • Stogastulpis Kavarske

    Stogastulpis Kavarske, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Stogastulpio piešinyje – ant keturbriaunio stulpo pakopėlėje šventųjų skulptūrėlės. Virš jų atviras dviejų pakopų bokštelis ir smailė su kryžiaus viršūne. Popieriaus lapo apačioje, kairėje pusėje, užrašyta: „Kovarsko miest., Ukmergės g-vė“, kitoje pusėje: „2533“, kiek žemiau: „Piešė Buračius J.“.

  • Kryžius

    Kryžius, 1922 m.

    Jonas Buračas

    Kryžiaus piešinyje atvaizduota kryžma su Nukryžiuotojo figūra ir profiliuoto reljefinio pjaustinio stogeliu virš jos. Stogelį prilaiko pora angelų. Prie dešiniojo angelo įstrižinis autoriaus įrašas: „1922 Buračius J. Kovarskas“. Apačioje kairiame kampe pieštuku: „2534“, kiek žemiau „B – 5233“. Tušu užrašyta: „Kovarsko valsč.“

  • Du stogastulpiai

    Du stogastulpiai, 1920 m.

    Jonas Buračas

    Du stogastulpiai, nupiešti etninės architektūros puošmenų fone. Pasvirusių stogastulpių kiaurapjūvio detalės vietomis nubyrėjusios. Fone fragmentai: prieangio tvorelės, žiogrių tvoros, skydelio vėjalenčių. Užrašai piešinyje: viršuje – „Maskolijas Šiaulėnai Šiaulių apskr.“, viduryje – „2536“, „Nirtaičiai 1. Jokubiškiai 2.“ Apačioje: „Piešė Buračius Jonas“.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.