• Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio

      Jonas Buračas (1898–1977). Iš etnografinių piešinių rinkinio

      Jonas Buračas gimė 1898 m. Sidarių kaime, Radviliškio rajone. Polinkį į meną, kaip ir jo brolis fotografas Balys Buračas, paveldėjo iš tėvo – vaikystėje mėgo drožinėti, piešti. J. Buračas 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1921–1927 m. Kauno meno mokykloje, aukštuosiuose piešimo kursuose, grafikos studijoje, 1929–1930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje grafikos srityje. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose. Nors pasirinkta profesija – grafikas, didžią kūrybinės veiklos dalį dirbo tapybos srityje. Dailininko kūrybos ištakos siekia reikšmingą Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį.

      Virtualioje parodoje pristatomi religiniai objektai: geležinių ir medinių kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių bei stogastulpių piešiniai. Preciziškos miniatiūros, supažindinančios su smulkiosios sakralinės architektūros objektais, statytais dar XIX a., sukurtos J. Buračo 1919–1922 metais. Būtent šie piešiniai atspindi ankstyvąjį autoriaus kūrybos periodą. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyve saugomų J. Buračo piešinių, atliktų tušu ir plunksnele, iš viso 80 vnt.

      Religinės smulkiosios architektūros piešinius J. Buračas piešė dar nepradėjęs mokytis Kauno meno mokykloje. Todėl po piešinukais pasirašinėjo įvardindamas save „savamoksliu“. Išradingai integruodavo įrašus į piešinių kompozicijas. Taip autorius galėjo tapatintis ir su gamta. Kituose piešiniuose parašai atkartoja kryžiaus skersinio lygiagretumą arba užrašyti įstrižai objekto. Kartais parašydavo tik inicialus. Ankstyviausius piešinius pasirašinėjo nepilna pavarde ir vardu, vėlesnius pilnai. J. Buračas naudojo kaligrafinį šriftą su paraitymais, pagražinimais, kuris atspindi pagrindinio piešinio objekto formas, taip įsiliedamas į kompozicijos visumą. Autoriaus įrašuose – ir gimtojo krašto kryždirbių vardai, ir pavardės: Toleikis, Mikas Raugalas, Šlivinskas, Juozas Zigmantas.

      Piešinių skaitmeninių vaizdų pagrindą sudaro medinių kryžių piešiniai. Yra ir geležinių kryžių, jų viršūnių, taip pat kelios koplytėlės. Pagal objekto vaizdavimą galima išskirti šiuos piešinių tipus: religinis objektas, atvaizduotas popieriuje be aplinkos, su daline aplinka ir visiškoje gamtos apsuptyje.

      Rodomas miniatiūras pagal meninę raišką galima skirti į tris grupes: dekoratyvus piešinio charakteris, eskiziškas ir pasižymintis intensyviu brūkšniavimu. Pirmoji grupė – lakoniškame piešinyje tiksliai atkartota meninė forma, proporcijos, tikslus geometrinis piešinys. Antroji – reti užpildo, fono brūkšneliai, grafinės linijos ir tušavimas neintensyvus, nėra kontrastų, objekto apimtį išreiškia tikslus perspektyvinis piešinys. Trečias tipas – turtingas įvairių krypčių brūkšniavimas, sudarantis tamsius plotus, ryškius kontrastus ir stipriai dinamiškai išreikštą erdvinę perspektyvą. Šio tipo piešiniai atlikti preciziškai, kruopščiai ir tiksliai, todėl – realistiniai, dvelkiantys jaukumu ir spinduliuojantys sakralia liaudiškos ornamentikos šiluma.

      J. Buračas piešė Šiaulių, Ukmergės apskrities kapinėse, Kauno mieste. Didžioji dalis šioje parodoje rodomų skaitmeninių piešinių yra iš gimtojo Šiaulių krašto: Šiaulėnų, Šudaičių, Pakapės, Baltinės, Šilinių, Šaukoto kapinių.

      Virtuali paroda yra skirta dailininko Jono Buračo 120-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

      Monika Gineikienė

Parodos objektai

   
  • Geležinio kryžiaus viršūnė

    Geležinio kryžiaus viršūnė

    Jonas Buračas

    Geležinio kryžiaus viršūnės piešinys. Grafinė linija – dviejų storių. Kryžma sudaryta iš dviejų lygiagrečių strypelių, galuose baigiasi kryželio motyvais. Apačioje ir viršuje pusmėnuliai. Viršūnėje saulės simbolis. Kryžmos tarpuose – po du vingiuotus spindulius. Popieriaus lapo kairėje pusėje apačioje pieštuku užrašyta: „B – 5313“, aukščiau, centre – „3828“.

  • Geležinio kryžiaus viršūnė

    Geležinio kryžiaus viršūnė

    Jonas Buračas

    Geležinio kryžiaus viršūnės piešinio kompozicija simetrinė, grafinė linija vieno storio, brūkšniavimas įstrižas. Du pusmėnuliai, kryžma iš plonų strypelių. Kryžmoje po vieną vingiuotą spindulį, galuose kryželiai. Lapo apačioje pieštuku užrašyta: „B – 5314“, centre – „3829“.

  • Kryžius Šilėnuose

    Kryžius Šilėnuose

    Jonas Buračas

    Preciziškas, su daug puošmenų kryžiaus piešinys. Kryžiaus stulpas ir skersinis pagražintas profiliuoto ir kiaurapjūvio pjaustinio augalinių motyvų ornamentais. Kryžmos galai puošti gulsčios „S“ formos pjaustinių poromis ir rutuliu tarp jų. Prie kryžiaus stulpo, apačioje, stačiakampė koplytėlė, virš jos metai: „1814“. Kryžmoje apverstos trapecijos formos koplytėlė. Kryžiaus stiebo viršuje – saulutė. Popieriaus lapo apačioje dešinėje pusėje užrašai: „Šilėnų kaimas, Šiaulių apskr.“, „3832“. Kairėje pusėje: „B – 5105“. Kryžiaus stiebo apačioje: „Piešė 14/VII 20 m. Buračius Jonas“.

  • Kryžius Šilėnų kaime

    Kryžius Šilėnų kaime

    Jonas Buračas

    Preciziškas puošnaus kryžiaus piešinys, nupieštas popieriaus lapo centre. Priekinės briaunos pagražintos profiliuoto ir kiaurapjūvio augaliniais ornamentais. Kryžmos kampuose lankeliai, prie jų – stilizuoti tulpės žiedeliai. Kryžmoje apverstos trapecijos formos koplytėlė su dvišlaičiu stogeliu. Jos altorėlyje išryškėja šventojo skulptūrėlė. Kryžiaus stiebo viršuje – saulutė. Popieriaus lapo apačioje autoriaus parašyta tušu: „Darbas Juozo Zigmanto. Vaičiurgio kryžius. Šilėnų kaimas. Šiaulių apskr. Statytas apie 1093 m.“, pieštuku kairėje: „B – 5528“, dešinėje pusėje – „3833“.

  • Koplytėlė

    Koplytėlė, 1930 m.

    Jonas Buračas

    Koplytėlės prie lentų sienos piešinys, atliktas akvarelės ir tušo technikomis. Rausvos, gelsvos ir pilkos spalvų tonai, skaidyti grafinėmis linijomis ir brūkšniais. Koplytėlės fasadėlyje dvi apvalios profiliuotos kolonėlės, apačioje jas jungia keturių žemų kolonėlių galerija, šoninėse sienelėse – arkos formos angos. Stogas pusapvalis, su išlikusiu vienu varpeliu. Koplytėlės altorėlyje – Nukryžiuotasis.

    Piešinio apačioje, koplytėlės šešėlyje, autoriaus įrašas: „Buračius J. 1930, Polekėlė.“, žemiau kampe: „Šiaulėnų vlsč. Šiaulių apskr.“

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 41
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.