• ADELĖS VELYKIENĖS TAPYBOS PARODA „KAD VISKAS ŽYDĖTŲ“

      ADELĖS VELYKIENĖS TAPYBOS PARODA „KAD VISKAS ŽYDĖTŲ“

      „Gimiau aš Ringailių kaime 1928 m. Sodyba mūsų graži buvo. Mano tėviškė ‒ vienos gėlės, darželiai... Mes su seserimis jas prižiūrėjome. Labai gražios gėlės! O kai jaunimas sueidavo, tai šokdavome. Labai smagu buvo! O už tvoros tokia kaimynė gyveno. Kai ji dainuodavo, tai gražu būdavo ‒ aš klausydavau ir klausydavau. /.../ Kai aš piešiu dabar tėviškę, tai, ko neatmenu, savaip padarau, kad gražu būtų. Aš noriu, kad viskas žydėtų!“,‒ pokalbyje su etnologe Aušrele Kargaudiene 1981 m. rugsėjo mėn. sakė naivistė Adelė Velykienė.
      Kaune A. Velykienė apsigyveno pokario metais. Čia ji mokėsi iš pradžių meno, vėliau prekybos mokykloje, ištekėjo, augino vaikus, dirbo, po sunkios ligos, 1980 m. pradėjo tapyti. „Pirmųjų darbų nerodžiau. Gal negeri, negražūs, nepatiks?.. Bet kartą netyčia pamatė sūnus, būsimasis dailininkas. Jis pasakė: „Piešk, mama.“ Ir piešiu. Vienas pirmųjų darbų, kurį ant sienos pasikabinau, buvo „Autoportretas su anūke“. Ten aš myliu anūkėlę Laurą, [o] ji myli močiutę. /.../ Kam pelytė kampe? Maža pelytė kampe todėl, kad taip sugalvojau. Reikia mažam ko nors gražaus, mažo... Tada saulėgrąžos žydėjo. Irgi nupaišiau. Pagalvojau ‒ tiks. Čia mes abi sode. Mes visi šiame name gyvename: sūnus su marčiuke Jolanta ir anūkėle viršuje, o mes su vyru ir sūnumi, kuris bus dailininku ‒ apačioje. O marčiukė irgi dailininke bus, įstojo į institutą. Tai ji pro langą paveiksle „Švenčių dieną“ žiūri. Ji dažnai taip mėgsta žiūrėti,“‒pasakojo menininkė.
      Netikėtai po sunkios ligos įsižiebusi kūrybinė A. Velykienės kibirkštis džiugino pačią tapytoją bei jos artimuosius labai neilgai, vos porą metų iki tautodailininkės mirties 1982-aisiais. Liko 45 darbai, kuriuose išties žydi ne tik gėlės, augalai, bet ir viskas aplinkui. Ypatinga reikšmė tautodailininkės darbuose tenka šeimos ryšiams, namų šilumai. „Gal /.../ reiktų tankiau į gamtą išvykti, bet namie taip ramu,“‒ sakydavo Adelė.

      Tas namų ramybės ir meilės šeimynykščiams jausmas trykšta iš kiekvieno kūrėjos paveikslo, kaip ir meilė gyvenimui, žavėjimasis jo spalvomis, įvairove, kaimo šventėmis, lauko darbais. Jos darbuose tiek emocinės ekspresijos, tiek spalvos ir ritmo dinamikos, tiek fantazijos laisvės, kad iš pirmo žvilgsnio patys paprasčiausi siužetai (kambariniai ir lauko augalai, etnografiniai tėviškės vaizdai ir Kauno architektūriniai peizažai, pajūrio ir stovyklaviečių pramogos ir pan.) stebina nuotaikos perteikimo įtaigumu, užkrečia gyvenimo džiaugsmu ir noru juo dalytis su savo mylimais žmonėmis, noru burtis draugėn ir džiaugtis visiems kartu.


      Vilma Kilinskienė

Parodos objektai

   
  • Autoportretas su anūke

    Autoportretas su anūke, 1980 m.

    Adelė Velykienė

    Tai pirmasis autorės tapybos darbas.

    Pirmame plane visu ūgiu vaizduojama pati autorė rusvais plaukais, žalsva taškuota palaidine ir rudomis kelnėmis. Kiek toliau už jos, dešiniajame kampe, stovi anūkėlė su kibirėliu rankoje, o šalia jos tupi lauko pelė. Fone auga saulėgrąžos.

     

  • Mano tėviškė

    Mano tėviškė, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Paveiksle vaizduojama autorės tėviškė – Ringailių kaimas Kaišiadorių rajone.

    Įvairiaspalvių medžių ir gėlių fone stovi keturi mediniai namukai. Ant vieno iš jų stogo esančiame lizde stovi gandras. Dangus – ryškiai raudonas. Ryškiaspalvis paveikslo koloritas kuria džiaugsmingą nuotaiką, supoetina tarsi kasdienišką kūrinio turinį.

     

  • Vestuvės

    Vestuvės, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Kompozicijos centre – pilku keliu į kalną kopiančios trys vestuvininkų poros: jaunavedžiai ir dvi lydinčios poros. Aplink juos – žydintys krūmai ir gėlės. Dešiniajame viršutiniame kompozicijos kampe pavaizduoti keli namai ir virš jų iškilę balti bažnyčios bokštai.

     

  • Prie Neries

    Prie Neries, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Pirmame kompozicijos plane – tinklinio aikštelėje ant žalios vejos kamuoliu žaidžiantys sportininkai. Kiek tolėliau – eglių pavėsyje sustatytos palapinės. Kompozicijos dešinėje – stilizuoti įvairiaspalviai medžiai. Tolumoje matyti mėlyna upės juosta su buriniais laivais. Kitame upės krante plyti miškas su nedidukais nameliais jame.

     

  • Sodo kampelis

    Sodo kampelis, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Kompozicijos centre, arčiau kairės, nutapytas plytelių takelis, vedantis į žalią kalniuką, už kurio auga eglė. Kompozicijos dešinėje – gėlės dideliais, mėlynais, į rugiagėles panašiais žiedais. Fone už jų – mažesnės raudonžiedės gėlės. Paveikslo fonas – ryškiai raudonas.

  • Kelias į Jonavą

    Kelias į Jonavą, 1980 m.

    Adelė Velykienė

    Kompozicijos centre – kelias į kalną. Kelias – dviejų eismo krypčių, skiriamų gėlynais apsodinta žalia skiriamąja juosta. Pačioje kalno viršūnėje keliu važiuoja automobilis. Šalikelėse auga įvairiaspalviai medžiai, kurių lapai primena plunksnų puokštes.

     

     

  • Veža šieną

    Veža šieną, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Pirmame kompozicijos plane – įvairiaspalvių stilizuotų augalų laukas. Už lauko matyti balto arklio traukiamas šieno vežimas.

  • Namelis Zūbiškės kaime

    Namelis Zūbiškės kaime, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Šiame paveiksle autorė pavaizdavo vyro tėviškę. Kompozicijos centre pavaizduotas namo galas su veranda. Namas su dideliais mėlynais langais baltais rėmais, apsuptas įvairiaspalvės augalijos. Fone matosi laibos pušys.

  • Dainų šventė

    Dainų šventė, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Kompozicijos centre ovalioje aikštelėje šoka keturios šokėjų poros. Aplink aikštelę išsidėstę trys chorai ir muzikantų trio. Aikštelės pakraštyje stovi dirigentas. Kompozicijos kampuose – stilizuoti įvairiaspalviai medžiai.

     

     

  • Grybautojai

    Grybautojai, 1981 m.

    Adelė Velykienė

    Kompozicijos kairėje tarp stilizuotų medžių ir krūmų grybauja vyras, moteris ir mergaitė su margu šunimi, o kitapus takelio, kompozicijos dešinėje, pavaizduota sodyba su trobesiais, vaismedžiais ir šunimi prie būdos.

     

  • Tėviškė ant kalno

    Tėviškė ant kalno, 1980 m.

    Adelė Velykienė

    Pirmame kompozicijos plane – rudas laukas ir krūmeliai. Tolumoje – sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas ir tvartas. Sodyba apsodinta krūmais, medžiais ir gėlėmis. Paveikslo koloritas žalsvai rusvas.

  • Natiurmortas su raudona vaza

    Natiurmortas su raudona vaza, 1980 m.

    Adelė Velykienė

    Interjero fragmentas: ant juodo stalelio stovi didelė raudona vaza su gėlėmis. Po vaza – nerta žalia servetėlė. Priešais raudonąją vazą dar stovi tuščia žalia vaza. Greta jos ant stalo paskleistos žalsvos servetėlės. Prie stalo – žalias fotelis. Fone – įvairiaspalviai įvairiaraščiai sienų apmušalai ir raudonas, baltomis gėlėmis margintas kilimas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.