• Jolantos Janavičienės keramika

      Jolantos Janavičienės keramika

      Jolantos Garolytės-Janavičienės keramika

      Jolanta Garolytė-Janavičienė gimė 1929 m. Kaune. Jos tėvas buvo garsus lietuvių aviatorius Jeronimas Garolis, o motina – senos rusų dvarininkų giminės palikuonė. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, su šeima pasitraukė į Vokietiją, o vėliau, 1949 m., įsikūrė Australijoje. 1953 m. ištekėjo už Jurgio Janavičiaus ir susilaukė trijų vaikų.
      Jolanta Janavičienė studijavo Ecole des Arts et Metiers meno mokykloje Freiburge, Vokietijoje, taip pat gilino keramikos žinias Sidnėjaus meno mokykloje, o vėliau tęsė keramikos meno studijas Romoje. Yra nemažai surengusi personalinių parodų Australijoje, Londone, Nepale. Nuo 1991 iki 2009 m. yra surengusi 9 personalines parodas Lietuvoje. Dalyvavo Val-lauris (Pietų Prancūzijoje) ir Faenza (Italijoje) įvykusiose Tarptautinėse keramikos parodose. Jolantos Janavičienės kūryba neapsiribojo vien tik keramika, ji taip pat tapė guašu, liejo akvarele, kūrė bronzines skulptūras, dėstė dailę didžiausiame Sidnėjaus moterų kalėjime ir aktyviai dalyvavo Australijos meniniame gyvenime.
      Jolantos Janavičienės kūrybos diapazonas platus – nuo dekoratyvinių skulptūrų, meninių objektų iki dekoratyvinių indų. Jos novatoriškas požiūris į keramiką ne vien kaip į taikomąjį, bet ir kaip į vizualųjį meną skatino ieškoti naujų meninių ir technologinių sprendimų, eksperimentuoti. Kūryboje yra išbandžiusi raku, juodosios keramikos degimo technikas. Jolantos Janavičienės kūryba pasižymi gyvybingumu, ekspresyvumu, laisvumu tiek dekoru, tiek forma. Darbai plastiški, organiški, tarsi atlikti vienu ypu, išryškintos molio plastiškumo savybės. Vyraujantys kūrybos motyvai – gamta, žmogaus figūra, veidas. Dekorui būdingas laisvumas, abstraktumas, juodos grafiškos linijos, spalvinės dėmės. Įvairiais kūrybos laiko tarpsniais kito menininkės kūrybinis braižas, bet visada jos darbuose išliko ekspresyvumo ir laisvumo pojūtis.

      Parengė Eglė Šidlauskaitė

Parodos objektai

   
  • Dekoratyvinis dirbinys „Teatras“

    Dekoratyvinis dirbinys „Teatras“, 1970 m. – 1980 m. (?)

    Jolanta Janavičienė

    Paveikslėlis stačiakampio formos, su neaukštomis sienelėmis, primena dėžutę. Jame pavaizduoti laiptai, abstrakčios formos nulipdytas žmogutis ir dvi stačiakampės formos. Ties laiptais įrėžta rodyklė žemyn. Paveikslėlio fonas – melsvai žalias, o figūros gelsvo molio spalvos, neglazūruotos.

  • Skulptūra „Banga – amžinybė“

    Skulptūra „Banga – amžinybė“, 1999 m.

    Jolanta Janavičienė

    Ant pagrindo su banguotais kraštais pavaizduota iš molio plokštės išformuota statmena banga. Bangos kraštai išpjaustyti dar mažesnėmis bangelėmis. Skulptūrėlės paviršius baltos spalvos ir išraižytas linijomis ir mažais apskritimais.

  • Skulptūrėlė „Rytas“

    Skulptūrėlė „Rytas“, 2000 m. (?)

    Jolanta Janavičienė

    Skulptūrėlė nulipdyta iš balto molio. Apibendrintai vaizduojamas moters torsas. Apačioje pagrindas pavaizduotas kaip laisvai krentanti, susibangavusi draperija. Dengta bespalve crakle glazūra, ties įskilimais prasišviečia pilka spalva. Degta raku technika.

  • Skulptūra „Moteris“

    Skulptūra „Moteris“, 2000 m. (?)

    Jolanta Janavičienė

    Ant stačiakampio pjedestalo pavaizduotas abstraktus moters figūros siluetas. Figūra išformuota iš molio lakšto išpjaunant moters figūrai būdingą siluetą. Figūra baltai gelsvos spalvos, su crakle efektu. Degta raku degimu.

  • Skulptūra „Gražu“

    Skulptūra „Gražu“, 2000 m. (?)

    Jolanta Janavičienė

    Apibendrinta forma pavaizduota moters galva. Galva suformuota iš cilindru lenktos molio plokštės. Galva deformuota, ištempta. Akys ir burna prapjautos ažūru. Plaukai prilipinti sruogomis, pakaušyje palikta skylė. Degta raku degimu. Paviršius gelsvai baltos spalvos, su suskeldėjusia glazūra.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 29
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.