• Lietuvos šaulių sąjunga 1919–1940. Iš A. Žmuidzinavičiaus fotografijų rinkinio

        Lietuvos šaulių sąjunga 1919–1940. Iš A. Žmuidzinavičiaus fotografijų rinkinio

      2019 m. minime 100-ąsias metines, kai 1919 m. birželio 27 d. oficialiai buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Jos pagrindiniais iniciatoriais tapo Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Prie sąjungos kūrimosi taip pat prisidėjo to meto žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas ir kiti. Pagrindinis LŠS tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui darė įtaką seniau įkurtos giminingos čekų Sokol ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.
      1919 m. birželio 27 d. susirinkime buvo patvirtintas Šaulių pavadinimas, kurį sugalvojo Matas Šalčius. Iki šių dienų LŠS yra išlaikiusi pirminį organizacijos ženklą – Vyčio kryžių, pavaizduotą skyde. Jo kūrėjas – A. Žmuidzinavičius, projektas buvo patvirtintas 1919 m. gruodžio 22 d.
      Pradžioje Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta ne kaip atskira sąjunga, o kaip šaulių skyrius, veikiantis Lietuvos sporto sąjungos sudėtyje. 1919 m. rugsėjo 15 d. LŠS buvo suteiktas oficialus teisinis pagrindas veikti jau kaip atskirai organizacijai.
      1919–1920 m. šauliai dalyvavo Nepriklausomybės kovose, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. 1922 m. per Lietuvos šaulių sąjungos atstovų suvažiavimą buvo nutarta, be karybos, didesnį dėmesį skirti kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Taip pat siekta įtraukti kuo platesnes visuomenės grupes. Bėgant metams LŠS veikla plėtėsi, išsivystė papildomos veiklos sritys: aviacija, ugniagesyba, šaulių dragūnų ir jūros šaulių veikla. LŠS ideologijos skleidimas vyko per spaudos leidybą, meno kolektyvų veiklą, formalųjį ir neformalųjį švietimą, valstybinių švenčių ir atmintinų dienų organizavimą, šaulių namų veiklą, sporto populiarinimą. Buvo kuriami teatrai, chorai, orkestrai, kurie veikė LŠS struktūroje. Visos šios priemonės ne tik praplėtė LŠS veiklos lauką, bet ir paskatino kultūrinės, sportinės ir visuomeninės veiklos plėtimąsi Lietuvoje. Šaulių veikloje dalyvavo nemažai to meto žymių žmonių: Antanas Smetona, Rapolas Skipitis, Mykolas Sleževičius, Juozas Urbšys, Dovas Zaunius, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Vaičiūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Antanas Gravgrokas.
      1920 m. pradėtas leisti LŠS laikraštis „Trimitas“, į kurį rašė K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolas-Putinas ir kiti. 1929 m. kovo 5 d. mirus V. Putvinskiui, vadovavimą LŠS organizacijai perėmė A. Žmuidzinavičius. 1929, 1931–1934 m. A. Žmuidzinavičius ėjo „Trimito“ atsakingojo redaktoriaus pareigas, jo iniciatyva kiekvieną savaitę buvo transliuojama pusvalandžio trukmės šaulių radijo laida.
      Lietuvių šaulių sąjunga taip pat nepamiršo lietuvių išeivijoje ir stengėsi palaikyti bei užmegzti ryšius su jais. 1922 m. LŠS delegavo A. Žmuidzinavičių steigti šaulių rėmėjų būrius ir rinkti paramą JAV. Su A. Žmuidzinavičiaus pagalba buvo įsteigti 87 rėmėjų būriai, surinkta daugiau nei 8 000 dolerių, už juos nusipirkti Šaulių namai Kaune. 1930 m. Šaulių sąjungai buvo pavesta rūpintis į Lietuvą atvykusiais tautiečiais, šio darbo aktyviai ėmėsi sąjungos vadovas A. Žmuidzinavičius.
      Atskirai verta paminėti ir moteris šaules, kurios LŠS veikoje dalyvavo nuo pat jo įkūrimo 1919 metais. Nuo tada prasidėjo diskusijos dėl moterų narystės sąjungoje. 1927 m. balandžio LŠS CV patvirtino pirmąsias moterų šaulių veikimo taisykles. Jos reglamentavo, kad moterys šaulės turi priklausyti prie šaulių būrių veikiantiems skyriams ir vykdyti darbą sporto, sanitarijos, tiekimo-mitybos, propagandos ir lėšų rinkimo sekcijose. 1933 m. liepos 2–3 d. buvo sušauktas pirmasis moterų šaulių suvažiavimas. Suvažiavimo metu šaulės išrinko 12 savo atstovių į Centro komitetą. Komiteto pirmininke tapo Marija Žmuidzinavičienė, garbės pirmininke – Emilija Putvinskienė.
      Per visą Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo puoselėjamas ir pabrėžiamas šaulių tikslas ginti valstybę. 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šaulių sąjungos veikla buvo likviduota. 1989 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos šaulių sąjunga buvo vėl atkurta.
      Šioje virtualioje parodoje pateikiamos fotografijos iš A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus fotografijų rinkinio. Tiek A. Žmuidzinavičius, tiek M. Žmuidzinavičienė aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir ją rėmė.


      Parengė Daina Zozaitė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.