• Lietuvos šaulių sąjunga 1919–1940. Iš A. Žmuidzinavičiaus fotografijų rinkinio

      Lietuvos šaulių sąjunga 1919–1940. Iš A. Žmuidzinavičiaus fotografijų rinkinio

      2019 m. minime 100-ąsias metines, kai 1919 m. birželio 27 d. oficialiai buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Jos pagrindiniais iniciatoriais tapo Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Prie sąjungos kūrimosi taip pat prisidėjo to meto žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas ir kiti. Pagrindinis LŠS tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui darė įtaką seniau įkurtos giminingos čekų Sokol ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.
      1919 m. birželio 27 d. susirinkime buvo patvirtintas Šaulių pavadinimas, kurį sugalvojo Matas Šalčius. Iki šių dienų LŠS yra išlaikiusi pirminį organizacijos ženklą – Vyčio kryžių, pavaizduotą skyde. Jo kūrėjas – A. Žmuidzinavičius, projektas buvo patvirtintas 1919 m. gruodžio 22 d.
      Pradžioje Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta ne kaip atskira sąjunga, o kaip šaulių skyrius, veikiantis Lietuvos sporto sąjungos sudėtyje. 1919 m. rugsėjo 15 d. LŠS buvo suteiktas oficialus teisinis pagrindas veikti jau kaip atskirai organizacijai.
      1919–1920 m. šauliai dalyvavo Nepriklausomybės kovose, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. 1922 m. per Lietuvos šaulių sąjungos atstovų suvažiavimą buvo nutarta, be karybos, didesnį dėmesį skirti kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Taip pat siekta įtraukti kuo platesnes visuomenės grupes. Bėgant metams LŠS veikla plėtėsi, išsivystė papildomos veiklos sritys: aviacija, ugniagesyba, šaulių dragūnų ir jūros šaulių veikla. LŠS ideologijos skleidimas vyko per spaudos leidybą, meno kolektyvų veiklą, formalųjį ir neformalųjį švietimą, valstybinių švenčių ir atmintinų dienų organizavimą, šaulių namų veiklą, sporto populiarinimą. Buvo kuriami teatrai, chorai, orkestrai, kurie veikė LŠS struktūroje. Visos šios priemonės ne tik praplėtė LŠS veiklos lauką, bet ir paskatino kultūrinės, sportinės ir visuomeninės veiklos plėtimąsi Lietuvoje. Šaulių veikloje dalyvavo nemažai to meto žymių žmonių: Antanas Smetona, Rapolas Skipitis, Mykolas Sleževičius, Juozas Urbšys, Dovas Zaunius, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Vaičiūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Antanas Gravgrokas.
      1920 m. pradėtas leisti LŠS laikraštis „Trimitas“, į kurį rašė K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolas-Putinas ir kiti. 1929 m. kovo 5 d. mirus V. Putvinskiui, vadovavimą LŠS organizacijai perėmė A. Žmuidzinavičius. 1929, 1931–1934 m. A. Žmuidzinavičius ėjo „Trimito“ atsakingojo redaktoriaus pareigas, jo iniciatyva kiekvieną savaitę buvo transliuojama pusvalandžio trukmės šaulių radijo laida.
      Lietuvių šaulių sąjunga taip pat nepamiršo lietuvių išeivijoje ir stengėsi palaikyti bei užmegzti ryšius su jais. 1922 m. LŠS delegavo A. Žmuidzinavičių steigti šaulių rėmėjų būrius ir rinkti paramą JAV. Su A. Žmuidzinavičiaus pagalba buvo įsteigti 87 rėmėjų būriai, surinkta daugiau nei 8 000 dolerių, už juos nusipirkti Šaulių namai Kaune. 1930 m. Šaulių sąjungai buvo pavesta rūpintis į Lietuvą atvykusiais tautiečiais, šio darbo aktyviai ėmėsi sąjungos vadovas A. Žmuidzinavičius.
      Atskirai verta paminėti ir moteris šaules, kurios LŠS veikoje dalyvavo nuo pat jo įkūrimo 1919 metais. Nuo tada prasidėjo diskusijos dėl moterų narystės sąjungoje. 1927 m. balandžio LŠS CV patvirtino pirmąsias moterų šaulių veikimo taisykles. Jos reglamentavo, kad moterys šaulės turi priklausyti prie šaulių būrių veikiantiems skyriams ir vykdyti darbą sporto, sanitarijos, tiekimo-mitybos, propagandos ir lėšų rinkimo sekcijose. 1933 m. liepos 2–3 d. buvo sušauktas pirmasis moterų šaulių suvažiavimas. Suvažiavimo metu šaulės išrinko 12 savo atstovių į Centro komitetą. Komiteto pirmininke tapo Marija Žmuidzinavičienė, garbės pirmininke – Emilija Putvinskienė.
      Per visą Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo puoselėjamas ir pabrėžiamas šaulių tikslas ginti valstybę. 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šaulių sąjungos veikla buvo likviduota. 1989 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos šaulių sąjunga buvo vėl atkurta.
      Šioje virtualioje parodoje pateikiamos fotografijos iš A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus fotografijų rinkinio. Tiek A. Žmuidzinavičius, tiek M. Žmuidzinavičienė aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir ją rėmė.


      Parengė Daina Zozaitė

Parodos objektai

   
  • Šauliai ties Lietuvos ir Latvijos siena prie Zarasų

    Šauliai ties Lietuvos ir Latvijos siena prie Zarasų, 1920 m.

    Nežinomas autorius

    Pirmame plane ant lauko stovi du uniformuoti vyrai. Toliau pakrantėje stovi civilis ir žiūri į didelį ežerą su krūmais ir medžiais apaugusiomis salomis. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Kel. po Lietuva/ Šaulių Sgos reikalais (Lietuvos-Latvijos siena prie Zarasų) 1920.“

  • Lenkų pagrobtas šaulių automobilis Gardine

    Lenkų pagrobtas šaulių automobilis Gardine, 1920 m.

    Nežinomas autorius

    Apgadintas automobilis stovi kieme. Fotografijos dešinėje į jį atsirėmęs jaunas vyras. Kiemo gilumoje – ilgas medinis pastatas su mažais langeliais. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Šaulių automobilis pas lenkus Gardine. Vėliau atgautas Šaulio fotografo Kručo. 1920.“

  • Šaulių partizanų būrys

    Šaulių partizanų būrys, 1920 m. (?)

    Nežinomas autorius

    Lauke ant gruodo medžių fone partizanų būrys pozuoja fotografui. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Šaulių-partizanų būrys. ?1920 m?“

  • Kauno šaulių būrys

    Kauno šaulių būrys, 1921 m.

    Nežinomas autorius

    Šauliai išsirikiavę prie grįstos gatvės ant plytelėmis dengto šaligatvio prie namo, kurio kairėje matosi ryški šviesi iškaba: „Karinis Civilinis Siuvėjas“, dešinėje – „Dirbtuvės BATŲ.“ Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Kauno Š. burys 1921.“

  • Emilija ir Vladas Putvinskiai parke

    Emilija ir Vladas Putvinskiai parke, 1927 m.

    Nežinomas autorius

    Emilija ir Vladas Putvinskiai sėdi parke. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičiaus signatūra ir užrašas pieštuku: „1927.“

  • A. Žmuidzinavičius su žmona Šaulių sąjungos Centro Valdybos pirmininko Skipičio išlydėjime

    A. Žmuidzinavičius su žmona Šaulių sąjungos Centro Valdybos pirmininko Skipičio išlydėjime, 1927 m.

    Nežinomas autorius

    Svečiai, susibūrę salės kampe, pozuoja fotografui. A. Žmuidzinavičius sėdi antroje eilėje penktas iš kairės, jo žmona M. Žmuidzinavičienė – ketvirta iš dešinės. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius užrašęs: „1927 Š. S. C. V. Pirm. Skipičio išlydėjimas 1927.“ 

  • Kauno šauliai, laukiantys atvykstančių Amerikos lietuvių

    Kauno šauliai, laukiantys atvykstančių Amerikos lietuvių, 1927 m.

    Nežinomas autorius

    Žmonių grupė, susibūrusi sode prie medinio namo, pozuoja fotografui. Dauguma moterų pasipuošusios tautiniais rūbais. Nugarinėje fotografijos pusėje juodu rašalu užrašyta: „1927 m. liepos mėn. 24 d. Kauno Šauliai laukia atvykstančių mūsų brolių amerikiečių.“

  • Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius

    Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius, 1929 m.

    Nežinomas autorius

    Antanas Žmuidzinavičius su uniforma pozuoja fotografui aikštelėje tankių medelių fone. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „1929.“

  • Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba

    Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba, 1929 m.

    Nežinomas autorius

    12 uniformuotų vyrų pozuoja sustoję aikštelėje medžių fone. A. Žmuidzinavičius stovi ketvirtas iš dešinės. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „Š. S. centro Valdyba 1929.“

  • Lietuvos Prezidentas A. Smetona ir Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius

    Lietuvos Prezidentas A. Smetona ir Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius, 1929 m.

    Nežinomas autorius

    Pirmame plane prie ilgo suolelio aikštėje stovi ir kalbasi A. Smetona ir A. Žmuidzinavičius. Ant suolelio sėdi keturi žmonės, už jų matyti grupė žmonių. Dešinėje – kariai. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius užrašęs: „1929.“ 

  • Lietuvos šaulių sąjungos centro štabas

    Lietuvos šaulių sąjungos centro štabas, 1929 m.

    Nežinomas autorius

    Moteris ir 20 uniformuotų vyrų kieme prie medinio namo pozuoja fotografui. A. Žmuidzinavičius sėdi pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės. Nugarinėje fotografijos pusėje A. Žmuidzinavičius pieštuku užrašęs: „L. Š. S. Centro Štabas 1929 m.“

  • Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius su žmona Šakiuose

    Šaulių sąjungos pirmininkas A. Žmuidzinavičius su žmona Šakiuose, 1930 m.

    Nežinomas autorius

    Būrys žmonių pozuoja fotografui kieme prie medinio namo. Šauliai Antanas ir Marija Žmuidzinavičiai sėdi antroje eilėje centre. Nugarinėje fotografijos pusėje juodu rašalu užrašyta: „Gerb. p. Zmuidzinavičiui Šakių prisiminimui (parašas). 1930-VI-16 d. Šakiai.“

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.