• XIX a. paminklinės viršūnės

      XIX a. paminklinės viršūnės

      Metalinės viršūnės, vainikuojančios sakralinius pastatus ir mažosios architektūros statinius, liaudyje vadintos kryžiais. Jos puošdavo bažnyčių, varpinių stogus, šventorių vartus, koplytėles, koplytstulpius, antkapinius paminklus. Nuo seno lietuviai statė kryžius ne tik kapinėse mirusiems atminti, bet ir prie kelių, giriose, šalia šaltinių, sodybų kiemuose, kaimo pradžioje ir pabaigoje, gimus kūdikiui, krikštynų, vestuvių, ligonio išgijimo ir kitiems atmintiniams įvykiams pažymėti bei padėkoti šventiesiems.
      Kryžių kalimo amatas Lietuvoje siejamas su geležies žaliavos pagausėjimu ir kalvystės atsiradimu XIX a. Todėl iš šio laikotarpio geležinių viršūnių yra išlikę daugiausia. Jas kaldindavo kaimo kalviai. Viršūnių puošnumas, kompozicijų sudėtingumas priklausydavo nuo kalvio meninių sugebėjimų, išminties ir jėgos. XX a. pradžioje, plintant fabrikinei gamybai, kalvių kaldintos viršūnės pradėjo nykti, buvo masiškai gaminami standartiniai liejiniai.
      Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies meno saugyklose saugoma per 400 vnt. kaltinių viršūnių. Į muziejaus rinkinį viršūnės pateko įvairiais būdais: iš Lietuvių dailės draugijos, Kauno miesto muziejaus, Valstybinės archeologijos komisijos rinkinių, įgytos per ekspedicijas, organizuotas Vytauto Bičiūno 1927 m., Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus 1936–1938 m., iš privačių asmenų ir kt. XX a. I pusėje jas rinko Kauno meno mokyklos mokiniai ir dėstytojai – Antanas Tamošaitis, Jonas Mikėnas, Rimtas Kalpokas, Robertas Antinis, Viktoras Vizgirdas, Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Deja, muziejuje saugomų viršūnių metrikos labai kuklios. Tik keliose iškalta sukūrimo data (1827, 1833, 1843, 1882). Dauguma jų neturi jokių duomenų, o kalvių pavardės išnykusios užmarštyje...
      Viršūnių puošyba ir forma įvairi, nuo primityvaus kryžiaus iki sudėtingų kompozicijų. Puošyboje persipynę pagoniški ir krikščioniški simboliai. Populiariausios kryžiškos – kryžiaus formos viršūnės, sukomponuotos iš dviejų susikertančių arba pritvirtintų prie centre esančio žiedo ar diskelio kryžmų. Pastarųjų būta įvairių: ažūrinių, pilnavidurių, iškaltais ženklais, segmentine žvaigžde. Dažnai kryžmos užbaigiamos įvairių formų kryžmelėmis. Tarp kryžmų įkomponuoti spinduliai: banguoti, raityti „žalčiukai“, tiesūs, smailėjantys ir kt. Kryžmų ir spindulių galai dažnai išplatinti, išploti, perskirti, užbaigti stilizuotais gėlių žiedais, lapais. Paplitusios viršūnės, užbaigtos kirvelio formos kryželiais, vadinamosios „kirvelinės“. Kirvis simbolizavo jėgą. Pagonybės laikais kryžius reiškė pasaulio šalių modelį, ugnies simbolį. Krikščionybės laikais kryžiaus simbolis išreiškia ne vien Kristaus, bet ir visų žmonių kančią, vargus ir viltį.
      Apskritimo formos viršūnėse spinduliai sudėlioti aplink. Tai – Saulės, Gyvenimo rato simboliai. Yra keletas viršūnių, sukomponuotų iš vertikalios ir kelių skirtingo ilgio horizontalių kryžmų. Tai tarsi Pasaulio medžio įvaizdis. Kai kuriose viršūnėse dominuoja širdies forma – krikščioniškos meilės simbolis. Jų centre pritvirtintos arba kartais iškaltos Kristaus ir Marijos monogramos.
      Kelios viršūnės papuoštos skardinėmis vėjarodėmis. Jos pritvirtintos prie statmenos kryžmos apačioje, kartais viršutinėje dalyje. Jų būta įvairių formų – vėliavėlių, stilizuotų figūrėlių su sparnais ar be jų, dažnai trimituojančių angelų pavidalu. Daugelyje viršūnių koto apačioje, rečiau viršuje, pritvirtintas pusmėnulis.
      Beveik pusę rinkinio viršūnių (190 vnt.) yra publikuota albume „Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra“ (Vilnius. Vaga 1992). Dailininko Česlovo Kontrimo knygoje „Lietuvos geležiniai kryžiai“ (sudarytojas Antanas Stravinskas, Vilnius, Mintis, 1991) metalinės viršūnės nagrinėtos pagal Lietuvos regionus.
      Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, per 40 viršūnių buvo eksponuotos parodose: „Senoji Lietuvos kryždirbystė“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune (2004); Užsienio meno muziejuje Rygoje (2005), Latvijoje; Etnografiniuose muziejuose Vroclave ir Balstogėje (2006), Lenkijoje, o keturios viršūnės dalyvavo Lietuvių liaudies parodoje Monzoje (1925), Italijoje (inv. nr. Lt 96, 111, 120, 139).

      Parengė Gražina Daunienė

Parodos objektai

   
  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė sukomponuota iš centre esančio žiedo, prie jo aplink pritvirtinti dvišakiai spinduliai. Vertikaliai aukštyn iškeltas mažas kryželis. Koto viduje įkomponuotas banguotas strypas. Apačioje pritvirtintas pusmėnulis, žemiau jo – tvirtinimo kojelė.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė sukomponuota iš vertikalios ir dviejų skirtingų ilgio horizontalių kryžmų. Jos sujungtos lankeliais. Visų kryžmų galai užbaigti stilizuotais lelijų žiedais.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė kryžiška. Prie centre esančio žiedo pritvirtintos tuščiavidurės išplatėjusios galuose kryžmos. Jos užbaigtos dekoratyviais kryželiais. Ant horizontalios kryžmos pritvirtintos raidės – Jėzaus monograma. Vertikalios kryžmos abiejose pusėse ir tarp kryžmų driekiasi spindulių kuokšteliai. Apačioje ant koto pritvirtinti pusmėnulis ir saulė, žemiau jų – tvirtinimo kojelė.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė sukomponuota iš vertikalios ir dviejų horizontalių skirtingo ilgio kryžmų. Kryžmų galuose pritvirtinti trumpi skersiniai. Jų ir kryžmų galai užbaigti užlenktais į vidų kabliukais, sudarančiais širdelės formas. Žemai ant koto pritvirtinta angelo formos vėjarodė.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, 1827 m.

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė – kryžiška. Prie centre esančio diskelio pritvirtintos dvi tuščiavidurės kryžmos. Jų vidus užpildytas zigzagais. Kryžmų galuose pritvirtinti stilizuoti debesėliai su žiedais. Iš centro tarp kryžmų išeina po du banguotus ir vieną tiesų smailėjantį spindulius. Koto apačioje pritvirtintas pusmėnulis, žemiau jo – plokštelė su išpjauta data „1827“. Viršūnė pritvirtinta prie medinės paminklo dalies.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė sukomponuota iš centre esančio žiedo, prie kurio aplink pritvirtinti spinduliai išplotais galais. Viršuje aukštyn iškeltas mažas ilgu kotu kryželis.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė kryžiška. Kryžmos lašo formos, pritvirtintos prie centre esančio diskelio. Tarp jų išeina po vieną spirale susuktą smailėjantį spindulį. Ant koto pritvirtintas pusmėnulis.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XX a. I p. (?)

    Nežinomas autorius

    Viršūnė kryžiška. Ant kryžmų pritvirtinti trumpi skersiniai. Jų ir kryžmų galai užbaigti dekoratyvių tulpių žiedais. Iš centro tarp kryžmų išeina po vieną banguotą spindulį. Apačioje ant koto pritvirtintas pusmėnulis.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė buvo sukomponuota kryžiška. Likusios horizontalios kryžmos galai užbaigti stilizuotomis puokštėmis. Tarp kryžmų iš centre esančio žiedo išeina po tris tarpusavyje sujungtus dvišakius spindulius.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė – apverstos širdies formos, su kryžmomis viduje. Jų susikirtime pritvirtintas ornamentuotas diskas su išpjautomis raidėmis: „M A RI JA“. Į viršų iškeltas mažas kryželis. Ant koto apačioje pritvirtintas pusmėnulis.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, 1882 m.

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė sukomponuota iš centre esančio žiedo. Jo išorėje pakaitomis aplink ratu pritvirtinti vingiuoti ir tiesūs dvišakiai spinduliai. Žiedo centre – kryželis. Į viršų ant ilgo koto iškeltas mažas kryželis su datuota vėliavėle „1882“.  Koto apačioje pritvirtintas pusmėnulis.

  • Paminklo viršūnė

    Paminklo viršūnė, XIX a. I p. (?)

    Nežinomas kalvis

    Viršūnė širdies formos. Jos viduje, ant horizontalaus skersinio, pritvirtintos raidės – Jėzaus monograma. Aukštyn, ant vertikalaus skersinio, iškeltas kryželis. Analogiški du kryželiai pritvirtinti šalia, širdies išorinėje pusėje. Viršūnė puošta dekoratyviomis riestomis detalėmis. Ant koto apačioje pritvirtintas pusmėnulis, po juo – vėliavėlė ir tvirtinimo kojelė.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.