• Nepažintas lietuvių gyvenimas Amerikoje: pagal O. Ramanauskienės-Lužienės faleristikos rinkinį

      Nepažintas lietuvių gyvenimas Amerikoje: pagal O. Ramanauskienės-Lužienės faleristikos rinkinį

      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinyje saugomi reti ir įdomūs ženklai, į Lietuvą atkeliavę iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 1939 m. Amerikos lietuvių organizacijų faleristikos artefaktus padovanojo uoli ir veikli Lietuvos dukra, tuomet gyvenusi Čikagoje, Ona Ramanauskienė-Lužienė.
      M. K. Čiurlionio muziejaus archyve saugomas laiškas, rašytas 1938 m. liepos 12 d. Lietuvos pasiuntinybėje Londone dirbusio nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Broniaus Kazio Balučio, kuriame spalvingai pristatoma dovanotų ženklų savininkė. Minėtame laiške jis rašė: „Ponią Oną Ramanauskienę turėjau progos pažinti eilę metų, kuomet ji gyveno Čikagoje ir vėliau Lawrence, Mass... aš visados prisimenu p. Ramanauskienę, kaipo karštą lietuvę-patriotę, kuriai visi tautiniai reikalai ne tik rūpėjo, bet buvo artimi jos širdžiai. Aš abejoju, ar buvo toks lietuviškas reikalas, prie kurio ji neprisidėjo savo darbu ar pinigu... ir ypatingai daug dirbo Tėvynės dirvoje su savo nepamirštamos atminties vyru, prakilniu lietuviu-darbininku p. Ramanausku.“ Ji dalyvavo įvairiose lietuvių draugijose, buvo deleguota į Susivienijimo lietuvių Amerikoje (toliau SLA) rengiamus seimus.
      O. Ramanauskienės-Lužienės sukauptas faleristikos rinkinys, pasiekęs Lietuvą, nėra gausus, tačiau leidžia susidaryti vaizdą apie XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje JAV gyvenusius lietuvius. Pristatomus ženklus galima klasifikuoti į dvi grupes: vieni jų buvo skirti SLA seimų delegatams, antrieji priklausė Amerikos lietuvių įkurtų draugijų nariams.
      SLA istorija yra labai įdomi ir artimai susijusi su visų Amerikos lietuvių tautiniu ir kultūriniu gyvenimu. Šios organizacijos veikloje atsispindi lietuvių išeivijos gyvenimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sumanymas įkurti SLA iškilo 1886 m. balandžio 17 d. Niujorke, Lietuviško balso draugijoje. Pagrindiniais idėjos autoriais laikomi dr. J. Šliūpas, P. Paseckas ir P. Ramanauskas. SLA įkurtas kilniais lietuvybės palaikymo tikslais. Tų pačių 1886 metų rugpjūčio 15 d. įvyko pirmasis seimas, kuriame dalyvavo vienuolikos draugijų atstovai. Šiame seime buvo nustatyti pagrindiniai naujos organizacijos tikslai: pirkti žemes ir namus, steigti mokyklas, prieglaudos namus našlaičiams ir seniems žmonėms, statyti lietuvių bažnyčias; steigti biržas darbininkams, šelpti mirusio nario šeimą. SLA visas problemas spręsdavo seimuose, kurių liudininkus – ženklus – išsaugojo O. Ramanauskienė-Lužienė.
      Antrąją pristatomų faleristikos artefaktų grupę sudaro ženklai, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje priklausę Amerikoje įkurtoms lietuvių draugijoms. Šios bendruomenės atliko svarbų vaidmenį lietuvių išeivijos gyvenime. SLA pradininkas V. Džiankauskas rašė: „ Lietuvininkai čia turi savo draugystes, daugiausia broliškos pašalpos... gyvena dideliais būriais, vienoje ar kitoje vietoje, todėl nenutausta ir nepameta kalbos bei kitų lietuviam brangių dalykų.“
      Broliškos savišalpos susivienijimai Amerikoje ypač ėmė burtis XIX a. antroje pusėje. Per 1890–1900 metų laikotarpį buvo įkurtos net 65 draugijos. O. Ramanauskienė-Lužienė aktyviai įsijungė net į kelių iš jų veiklą. Ji išsaugojo ženklus draugijų, kurių veikloje dalyvavo: Šv. Kazimiero brolių ir seserų draugijos, Šv. Juozapo broliškos pagalbos draugijos, Šv. Jurgio broliškos šalpos draugijos, Šv. Andriejaus broliškos pagalbos draugijos, Dr. Vinco Kudirkos giedotojų draugijos, Šv. Onos draugijos ir Tėvynės mylėtojų draugijos.
      Negausus faleristikos rinkinys atskleidžia turtingą ir prasmingą lietuvių tautos išeivijos puslapį. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Amerikoje sukurti mažieji paminklai suteikia galimybę tyrinėti tarptautinę faleristikos raidą, o ženklų publikavimas ir sklaida įprasmina praeities istorijos pažinimą.

      Tekstą parengė Danutė Gruzdienė.

Parodos objektai

   
  • Šv. Jurgio brolių pašalpos draugijos raštininko ženklas

    Šv. Jurgio brolių pašalpos draugijos raštininko ženklas, 1905 m.

    XIX a. pab. – XX a. pr. JAV gyvenę lietuviai sukūrė nemažai pašalpos bei kitokio pobūdžio draugijų (daugelis jų buvo pavadintos šventųjų vardais), kurios rūpinosi įvairiais bendruomenės reikalais. Šis ženklas priklausė „Šv. Jurgio brolių pašalpos draugijos“ raštininkui. Eksponatas sudarytas iš metalinio stilizuotos formos ženklo su įrašu „NUT. RAŠTININKAS“, prisegto prie trispalvės (geltonos-žalios-raudonos) juostelės. Juostelė dekoruota to pačio audinio rozete (kurią sudaro keturi lapeliai: geltonos-žalios-raudonos-žalios spalvų) pritvirtinta apvalios formos metaliniu medalionu, kurio viduryje pavaizduotas Šv. Jurgis. Žemiau šios dekoracijos yra užrašas aukso spalvos raidėmis „Dr-tė Brol. Pašalpos ŠV. Jurgio L.P. Užd. 17 d. Rugsėjo 1905 m. STEGER ILL.“. Juostelės apačia dekoruota aukso spalvos, metalizuotų siūlų kutų apvadu.  

  • Šv. Jurgio brolių pašalpos draugijos delegato ženklas

    Šv. Jurgio brolių pašalpos draugijos delegato ženklas, XX a. pr.

    Šv. Jurgio brolių pašalpos draugija kaip ir kitos Amerikos lietuvių draugijos turėjo teisę savo narius, kaip atstovus deleguoti į SLA seimus. Šis ženklas buvo sukurtas tam tikslui. Eksponatas sudarytas iš metalinio, stačiakampio formos ženklo su įrašu – „Delegatas“ ir trispalvės (geltonos-žalios-raudonos) juostelės bei kaspinėlio, surišto iš dviejų juostelių – žalios ir raudonos spalvų. Eksponato juostelės apatinė dalis dekoruota metalizuoto siūlo kutais.

  • Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) suvažiavimo delegato ženklas

    Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) suvažiavimo delegato ženklas, 1914 m.

    Eksponatas sudarytas iš juostelės ir kaspinėlio. Kaspinėlis surištas iš JAV vėliavos simbolinės juostelės ir pritvirtintas prie juostelės viršutinės dalies. Juostelė dvispalvė – mėlynos ir baltos spalvos su užrašu, aukso spalvos raidėmis – „DELEGATE S. L. A. 28-29 TH CONVENTION“. Po šiuo užrašu įspaustas aukso spalvos Lietuvos herbo simbolis (herbo centre vaizduojamas vytis). Apačioje šios dekoratyvios detalės yra užrašas „WATERBURY, CONN. MAY 25-30 1914.“ Juostelės apačioje yra kuteliai, kurie padaryti iš tos pačios juostelės.

  • Tėvynės mylėtojų draugijos III seimo delegato ženklas

    Tėvynės mylėtojų draugijos III seimo delegato ženklas, 1910 m.

    Eksponatas pagamintas iš metalinio stačiakampio formos ženklo prisegto prie juostelės. Ženkle yra užrašas juodos spalvos raidėmis – „DELEGATAS“. Juostelė yra dviejų spalvų – baltos ir žydros, ant jos įrašas aukso spalvos raidėmis: „III T. M. D. SEIMAS. CHICAGO. 1910 m.“ Juostelės apačia dekoruota kuteliais, padarytais iš tos pačios juostelės.

  • Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) 36 seimo delegato ženklas

    Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) 36 seimo delegato ženklas, 1930 m.

    Eksponatas sudarytas iš metalinio ženklo ir juostelės, kurios apatinė dalis papuošta medalionu. Ženklas stačiakampio formos su įrašu mėlynos spalvos raidėmis: „DELEGATAS“. Juostelė dvispalvė – žydros ir baltos spalvų, su įrašu aukso spalvos raidėmis: „S. L. A. 36-TO SEIMO BIRŽELIO 16-21 1930“. Juostelės apačioje metaliniu žiedeliu pritvirtintas spalvoto metalo medalionas. Pirmame jo plane vaizduojama moteris ir užrašas „CHICAGO“, antrame – matosi miestas.    

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 17
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.