• Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys"

      Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto tautodailės rinkinys"

      2014 m. minimas Klaipėdos krašto atgavimo 90-metis. Ta proga kviečiame susipažinti su Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomu unikaliu eksponatu – „Klaipėdos krašto tautodailės rinkiniu“. Jis sukurtas 1926 m., t. y. praėjus vos trejiems metams po to, kai šis kraštas tapo autonomine Lietuvos Respublikos dalimi.

      Rinkinio autorė iš Baltijos vokiečių šeimos kilusi menininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (merg. Schwede, 1891–1967) buvo ne tik dailininkė ir scenografė, bet ir šokėja bei choreografė, taip pat pedagogė. Ji gimė Sankt Peterburge ir augo meniškoje aplinkoje. Į Lietuvą Olga Dubeneckienė atvyko 1919 m. su savo pirmuoju vyru lietuvių kilmės architektu ir dailininku Vladimiru Dubeneckiu (1888–1932). Įsikūrė Kaune, čia gyveno ir dirbo iki mirties. 1921 m. ji įsteigė privačią baleto mokyklą, išugdžiusią pirmąją Lietuvos baleto šokėjų kartą. O. Dubeneckienė-Kalpokienė buvo ir viena pirmųjų Lietuvos valstybės teatro choreografių, nuo 1925 m. ji kūrė kostiumus, o vėliau ir scenografijas Valstybės teatro pastatymams. Taip pat tapė portretus ir peizažus. Nuo 1923 m. aktyviai dalyvavo parodose, rengiamose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mirus V. Dubeneckiui, ji ištekėjo už dailininko Petro Kalpoko (1880–1945).

      Parodoje pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės „Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinys“, sukurtas 1926 m. jai drauge su P. Kalpoku lankantis Klaipėdoje ir vasarojant Kuršių nerijoje. Kaip menininkė pasakoja savo atsiminimuose, saugomuose Lietuvos literatūros ir meno archyve, šio rinkinio sukūrimas buvęs didelis darbas: pradėdama nuo eskizinių piešinių ir baigdama spalvotais kūriniais, ji rinkinį kūrė pusę vasaros.

      Didžioji dalis paruošiamųjų rinkinio piešinių ir atskiras eskizų sąsiuvinis pateko į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, trys yra Neringos istorijos muziejaus nuosavybė. Na, o patį Klaipėdos krašto tautodailės rinkinį, nepraėjus nei pusmečiui po jo sukūrimo, 1926 m. gruodžio 7 dieną įsigijo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, anuomet vadinęsis Čiurlionies Galerija. Rinkinį sudaro dvidešimt devyni akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais ir numeracija, sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką. Viename piešinyje užfiksuota seno laivo pirmagalį puošianti skulptūra, matyta Klaipėdos mieste, kituose dvidešimt aštuoniuose kūriniuose įamžintas ją sužavėjęs unikalus Kuršių nerijos kultūrinis paveldas.

      Eksponuojamuose kūriniuose užfiksuoti pastabios menininkės dėmesį patraukę vietiniai statiniai, jų puošybos detalės, saviti antkapiniai paminklai – krikštai, kryžiai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai – kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės. O. Dubeneckienė-Kalpokienė kaip talentinga menininkė ir atidi metraštininkė juos meistriškai grupuoja, komponuoja, kruopščiai išpiešia net menkiausias jų detales, atidžiai parenka spalvas ir kiek galėdama tiksliau įvardina pavaizduotus objektus, nurodo jų vietovę. Daugumoje eksponuojamų darbų įamžinti Nidos ir jos sudedamųjų dalių – Skruzdynės, Purvynės, Hakeno (dar vadinto Atragiu) – vaizdai, keliuose matomi Preilos fragmentai.

      Penkiolikoje darbų regime menininkę sužavėjusius statinius ir vietinės architektūros dekoro detales. Net aštuoniuose iš jų užfiksuoti vietinių namų, dūminių pirkių ar svirnų stogus puošę lėkiai, dar vadinti žirgeliais, arkliukais (matyt, būtent tokį jų pavadinimą išgirdo dailininkė).

      Kituose aštuoniuose pristatomuose kūriniuose įamžinti antkapiniai paminklai, O. Dubeneckienės-Kalpokienės matyti Nidos ir Preilos kapinėse. Daugumoje jų užfiksuoti Vakarų Lietuvos regionui būdingi mediniai antkapiai krikštai, keliuose pavaizduoti kryžiai. Daugumoje jų įskaitomi ir įrašai.

      Dar trijuose piešiniuose įamžinti vietinių žvejų laivai – kurėnai. Tai tik Kuršių marių vandens telkiniui būdingos plokščiadugnės burinės valtys, kurių pavadinimas greičiausiai kilo nuo jų traukiamų kurninių tinklų. Grįžus iš žvejybos, tinklai paprastai būdavo padžiaunami ant burvalčių stiebų išdžiūti – tai regime ir O. Dubeneckienės-Kalpokienės piešiniuose.

      Dviejuose lapuose karaliauja vėtrungės (dailininkės pavadintos veliukais). Jos taip pat būdingos tik Kuršių marių regiono laivams. Vėtrungių atsiradimą inspiravo 1844 m. Kuršių marių baseino vyriausiojo žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Beerbohmo sugalvota speciali laivų ženklinimo sistema, nurodanti vietovę, kurioje gyveno laivo savininkas. „Apaugusios“ dekoro elementais, jos tapo laivo puošmena. Vėtrunges dar vadino karūnomis, spalvomis ar vėliukais.

      Eksponuojami darbai yra ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė bei etnografinė medžiaga, dokumentavusi kad ir nedidelę dalelę unikalaus, tačiau nykstančio Kuršių nerijos kultūrinio paveldo.


      Irmantė Šarakauskienė

Parodos objektai

   
  • Viršelio apipavidalinimas

    Viršelio apipavidalinimas, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Viršutinėje dalyje nupieštas dekoratyvus logotipas su stilizuotomis žirgelių galvomis ir įrašu „1926“, o apačioje juodomis raidėmis užrašyta: „Klaipėdos krašto kaimų: Nida (Haken, Skrusdin ir Purvin), Preila ir Klaipėdos miesto Tautodailės rinkinys“, kiek  žemiau smulkesnėmis raidėmis: pieš. O. Dubeneckienė. Aplanko apačioje, centre, – mažas  juodos spalvos ženklelis. 

  • Klaipėdos krašto lėkiai

    Klaipėdos krašto lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti trys įvairiai profiliuotų lėkių piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika.  Pirmasis lėkis vertikalaus tipo, išpjaustytas augalinio motyvo kiaurapjūviu, viršūnėje su kryželiu, antrasis – stilizuotos „arkliukų“ galvos, trečiame išryškėja stilizuotos tulpės žiedo ir žvaigždutės motyvai. Popieriaus lapo viršuje autorės užrašyta „Lapas 1.“, kiek žemiau „Arkliukai.“, po kiekvienu lėkio piešiniu „Kaimas Skruzdin.“ „Kaimas Purvin.“ „ Kaimas Nida“. 

  • Klaipėdos krašto namų stogų puošmenys

    Klaipėdos krašto namų stogų puošmenys, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape mišria tušo ir akvarelės technika nupiešti žvejų namų stogų puošmenys. Lapo viršuje – trys įvairiai profiliuotų ir paspalvintų vertikalių lėkių su vėjalentėmis piešiniai. Pirmasis lėkis išpjaustytas zoomorfiniais motyvais, tarp kurių išryškėja širdutės ir inkaro pjaustinys. Antrasis dekoruotas augaliniu, o trečiasis – vertikalios širdučių grandinėlės motyvu. Vėjalentės pjaustytos augalinio ir kryželio motyvų ornamentais. Popieriaus lapo apačioje, kairiajame kampe, prieangio vėjalentės ir lėkio pjaustinio su stilizuoto pumpuro motyvu piešinys. Dešiniajame kampe – vėjarodės piešinys, jos stiebo viršuje – stilizuoto gaidelio, kiek žemiau – tinklo ir žuvelės figūros, dažytos rudais tonais. Popieriaus lapo viršuje užrašas „Lapas 2.“ „ Arkliukai.“, o po kiekvienu piešiniu užrašyti kaimų Skruzdin, Nida ir Haken pavadinimai. 

  • Kuršių nerijos lėkiai

    Kuršių nerijos lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti penki kiaurapjūviu pjaustiniu profiliuotų ir paspalvintų lėkių su vėjalentėmis piešiniai, atlikti mišria tušo ir akvarelės technika. Kampuose – vertikalūs  lėkiai, pjaustyti zoomorfiniais, augaliniais ornamentais, kuriuose matyti širdutės, inkaro, kryželių motyvai. Lapo centre – mišraus tipo lėkis sukryžiuotomis žirgelių galvomis, puoštomis paukštelio ir tulpių žiedo motyvais, tarp jų – vertikalus, simetriškas gyvybės medžio pjaustinys. Popieriaus lapo viršuje užrašyta „Lapas 3. Arkliukai.“, o prie piešinių surašyti kaimų Haken, Skrusdin, Nida pavadinimai.

  • Kuršių nerijos lėkiai

    Kuršių nerijos lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti vertikalių lėkių piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Gyvybės medį simbolizuojantys lėkiai padengti rudos ir žalios spalvos akvarelės tonais, paryškinti juoda grafine linija. Du viršutiniai ir centre esantis lėkiai yra pritvirtinti prie stogo kraigo, o kairiajame ir dešiniajame lapo kampuose nupiešti dvigaliai lėkiai, pritvirtinti vėjalenčių sudūrimo vietose. Popieriaus lapo viršuje užrašai „ Lapas 4. Arkliukai.“, prie kiekvieno piešinio užrašyti kaimų Nida, Skrusdin, Preila pavadinimai, o apačioje – autografas.

  • Preilos lėkiai ir vėjalentės

    Preilos lėkiai ir vėjalentės, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti trys paspalvintų lėkių ir vėjalenčių susikirtimo vietų piešiniai. Vertikalūs lėkiai dominuoja kompozicijoje su vėjalentėmis, kurių apatinė dalis išpjaustyta kiaurapjūviu stilizuoto tulpės žiedo motyvu. Lėkiai tarpusavyje skiriasi ornamentais ir simboliais. Pirmasis – augalinio motyvo, viršuje išpjauta širdutė, apatinėje dalyje – inkaras. Antrojo viršutinė dalis – stilizuota lyra, viršūnė baigiasi kryželiu, apatinėje dalyje – širdutės ir kryželio motyvai. Trečiojo lėkio augalinio ornamento kompozicijoje išryškėja širdutės, mėnuliukai, inkaras. Popieriaus lapo viršuje yra užrašas „Lapas 5. Kaimas Preila.“ dešiniajame kampe apačioje – autografas. 

  • Preilos gyvenamųjų namų lėkiai

    Preilos gyvenamųjų namų lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti kiaurapjūviu pjaustytų lėkių ir vėjalenčių piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Rusvai melsvų tonų lėkių formas paryškina grafinė juoda linija.  Kairiajame lapo krašte – du nedidelių gyvenamųjų namų prieangius puošusių lėkių piešiniai, o lapo centre ir dešiniajame krašte – vertikalūs žvejų namo kraigo lėkai. Visi lėkiai simbolizuoja gyvybės medį ir yra išpjaustyti kiaurapjūvio technika. Popieriaus lapo viršuje yra užrašai „ Lapas 6. Arkliukai. Kaimas Preila.“, kairėje lapo pusėje prie dviejų piešinių užrašyta „Prieangio detaliai“, apatiniame dešiniajame kampe – autografas.

  • Nidos lėkiai

    Nidos lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape nupiešti trys vertikalių lėkių ir vėjalenčių susikirtimo vietų piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Rudai melsvų tonų lėkių formų kontūrai paryškinti juoda grafine linija. Visi lėkiai ir vėjalentės pjaustyti kiaurapjūve technika. Vėjalentės – tulpės žiedo motyvu. Pirmasis  lėkis – augalinių ornamentų motyvais, jo centre išryškėja inkaro ir kryželio simboliai, o viršūnėje pritvirtintas vėjarodis (vėjalas), kurio kompozicijoje pavaizduoti stilizuoti vartai su herbu ir vėliava, nudažyti raudona, balta ir juoda spalvomis. Antrasis lėkis pritvirtintas vėjalenčių susikirtimo vietoje, dvigalis, gausiai išpjaustytas augaliniais motyvais, o trečiasis – geometrinėmis figūromis ir simboliais.  Lapo viršuje yra užrašas „Lapas 7.“, o apačioje „Arkliukai.“, po juo – „Kaimas Nida“, kiek toliau, lapo apačioje, – autografas.

  • Kuršių nerijos lėkiai

    Kuršių nerijos lėkiai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti penki kraigo puošmenų piešiniai, atlikti mišria tušo ir akvarelės technika. Rusvų tonų lėkių kontūras paryškintas juoda grafine linija. Vertikalūs dviejų galų lėkiai pritvirtinti vėjalenčių susikirtimo vietose. Namų puošmenys įvairiai profiliuoti kiaurapjūve technika, augaliniais motyvais ir simboliais. Lapo viršuje užrašai „Lapas 8.“, po juo „Arkliukai.“. Prie keturių lėkių piešinių, išdėstytų lapo kampuose, užrašyta „Kaimas Nida“, o prie centre esančio „Kaimas Skrusdin“, apačioje, dešiniajame kampe, – autografas.

  • Nidos kapinių krikštai

    Nidos kapinių krikštai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti aštuonių Nidos kapinių krikštų piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Mėlynų ir rudų tonų piešiniuose užfiksuoti krikštai, skirtingai profiliuoti, jų viršūnėse – kryželių, širdelės, rutuliuko, stačiakampio formų simboliai. Visose krikštų lentose išlikę užrašai. Popieriaus lapo viršuje užrašyta „Lapas 1.“, apačioje, dešiniajame kampe, užrašas „Antkapiai.“, kiek žemiau – „Klaipėdos kraštas, kaimas Nida“ ir autografas.

  • Nidos kapinių krikštai

    Nidos kapinių krikštai, 1926 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti aštuonių krikštų piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Mėlynai žalsvų ir rusvų tonų antkapiniai paminklai išpjaustyti iš lentų. Jų profiliuose išryškėja augaliniai motyvai, žmogaus figūros, kryželio, širdelės formos. Kai kuriose krikštų lentose yra išlikę įrašai. Popieriaus lapo viršuje užrašyta „Lapas 2.“, o apačioje, dešiniajame kampe, – „Antkapiai.“, kiek žemiau „Klaipėdos kraštas. kaimas Nida. pieš. O. Dubeneckienė“ . 

  • Nidos kapų krikštai

    Nidos kapų krikštai, 2013 m.

    Olga Dubeneckienė

    Popieriaus lape sukomponuoti aštuonių krikštų piešiniai, atlikti mišria akvarelės ir tušo technika. Mėlynai žalsvų ir rusvai violetinių tonų antkapiniai paminklai išpjaustyti iš lentų, simbolinių formų, atrodo monumentaliai. Krikštuose išlikę įrašai. Popieriaus lapo viršuje užrašas „Lapas 3.“, dešiniajame kampe apačioje užrašyta „Antkapiai.“, kiek žemiau „Klaipėdos kraštas. kaimas Nida. pieš. O. Dubeneckienė“ .

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.