• LIETUVIŲ LIAUDIES MEDŽIO RAIŽINIAI

      LIETUVIŲ LIAUDIES MEDŽIO RAIŽINIAI

      Medžio raižiniai yra viena labiausiai paplitusių lietuvių liaudies kūrybos sričių. Raižinius rinko, tyrinėjo ir sistemino ilgametis M. K. Čiurlionio galerijos direktorius profesorius P. Galaunė, 1927 m. inicijavęs pirmąją medžio raižinių parodą M. K. Čiurlionio galerijoje.
      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma daugiau nei 300 XVIII–XIX a. lietuvių liaudies medžio raižinių. Jais buvo puošiami namų ir bažnyčių interjerai, kapų koplyčios, skrynių vidus.
      Nuo XVIII a. medžio raižiniai daugiausia buvo spaudžiami Žemaitijoje. Jų autoriai buvo dievdirbiai, škaplierininkai, bežemiai ir mažažemiai valstiečiai, kurie kopijuodavo maldaknygių tekstus ir šventųjų atvaizdus, dažniausiai neįamžindami nei savo pavardės, nei inicialų. Išliko tik kelių raižytojų pavardės: Kajetonas Grigalauskas, Stepas Jurevičius, Steponas Kuneika, Tomas Ostrauskas, Samuelis Stefanovas, Aleksandras Vinkus. Spaudos draudimo metais tekstiniai įrašai raižiniuose dažniausiai buvo daromi lenkų kalba.
      Manoma, kad raižybos pagrindų raižytojai mokėsi Kretingos ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynuose bei Vilniaus spaustuvėse ar tiesiog vieni iš kitų. Raižiniams naudojo nešakotų medžių lentas. Raižydavo abi lentos puses. Atspaustą vaizdą kartais spalvindavo. Didesnių formatų atvaizdai būdavo sudaryti iš keleto atskirai spaustų fragmentų. Kompozicijas pjaustinėdavo peiliukais arba kaldavo kaltukais, o spausdavo rankiniu būdu, lentą užtepdami dažais, o popierių prispausdami voleliu. Keliaudami į atlaidus, raižytojai neretai pasiimdavo ir klišes bei dažus, kad, pritrūkę atspaudų, galėtų čia pat vietoje jų atsispausti. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje greta atspaustų medžio raižinių saugoma ir vienintelė klišė – S. Kuneikos išraižyta lenta „Nukryžiuotasis“.
      Temas diktuodavo maldaknygių iliustracijos, paveikslėliai su šventųjų gyvenimo epizodais, Europos menininkų A. Diurerio, P. Rubenso, P. Veroneze’ės, R. van der Weydeno kūrinių kopijos, kurias jau XVII a. varyje graviruodavo Vilniuje dirbę užsienio meistrai. Tarp medžio raižytojų pamėgtų temų galima išskirti Angelo Sargo, Rojaus sutvėrimo, Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus gyvenimo epizodus, šventųjų atvaizdus, Paskutinio teismo scenas, 1858 m. blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti skirtus raižinius. Religinių siužetų gausoje pasitaiko ir gėlių kompozicija ar tapeto (abieciaus) raštų motyvas, bet tai tik pavieniai atvejai. Iš esmės XVIII–XIX a. liaudies medžio raižiniuose vyrauja religinė tematika.
      Įdomu, kad greta lietuviams įprastų Aušros Vartų Gailestingumo, Loreto ar Sopulingosios Dievo Motinos siužetų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies medžio raižinių rinkinyje galima pamatyti ir rečiau Lietuvoje sutinkamų Hansfeldo, Okulicko, Ružanistoko, Zdieševo, Sokolsko Švč. Mergelės Marijos atvaizdų. Dažnos Švč. Mergelės mokymo, Apreiškimo, Ėmimo į dangų ir karūnavimo scenos. Mėgtas ir Pietos – Dievo Motinos su mirusiu Sūnumi ant kelių – siužetas.
      Jėzaus gyvenimas raižiniuose vaizduojamas nuo gimimo iki mirties. Čia galima pamatyti ir išminčių pagarbinimo, ir Švč. Šeimos bėgimo į Egiptą bei grįžimo iš jo, ir Jėzaus krikšto, Paskutinės vakarienės, kankinimo, nukryžiavimo scenas. Itin dažnai sutinkami Jėzaus Nazariečio, Kristaus tarp kankinimo įrankių, kryžių nešančio Kristaus ir Nukryžiuotojo siužetai. Kelete raižinių Jėzus vaizduojamas kaip Pasaulio Išganytojas. Mėgta ir Švč. Jėzaus Širdies tema.
      Muziejaus XVIII–XIX a. liaudies medžio raižinių rinkinyje dažniausiai sutinkami šventieji – šv. Jurgis, šv. Ona, šv. Barbora, šv. Kotryna, šv. Elena, šv. Jonas Nepomukas, šv. Juozapas, šv. Antanas Paduvietis, šv. Kazimieras, šv. Mikalojus Mirietis, šv. arkangelas Mykolas, šv. Matas, šv. Petras ir šv. Paulius, šv. Jokūbas, šv. Pilypas, šv. Teklė. Rečiau ar išvis tik pavieniui sutinkami šv. Sofija su dukterimis, šv. Petronėlė, šv. Ignacas Lojola, šv. Apolonija, šv. Darata, šv. Marija Magdalietė, šv. Rozalija, šv. Laurynas, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Vincentas Fereras, šv. Vincentas Paulietis, šv. Judita, šv. Anupras atsiskyrėlis, šv. Agota.
      Kopijuojamais profesionaliojo meno pavyzdžiais medžio raižytojai sekė nedetaliai, sąlygiškai, todėl jų kūriniuose dominuoja liaudiška mitopoetika ir pirmykščio mąstymo archetipai. Jiems būdinga frontali kompozicija, plokštuminis, dekoratyvus vaizdo ar siužeto plėtojimas, stilizuotas piešinys, kresnos, neretai deformuotos figūrų proporcijos, statiška anatomija, schematiški judesiai. Spalvinėje ir ornamentinėje stilistikoje persipina primityvistinės ir barokizuotos bažnytinės dailės išraiškos formos, o psichologinė personažų charakteristika artimiausia liaudiškai pasaulėjautai. Taip savamokslis lietuvių raižytojas, nors ir neturėdamas profesionalaus meninio pasirengimo, savo kūriniuose sujungė senąją lietuvių pasaulėvoką, valstietišką folklorą su kanonizuotais krikščionybės vaizdiniais ir giliašakne europietiška kultūra.

      Vilma Kilinskienė

Parodos objektai

   
  • Rojaus sutvėrimas

    Rojaus sutvėrimas

    Raižinys padalintas į dvi kompozicines juostas. Viršutinėje vaizduojamos trys scenos: 1. Dievas Tėvas sukuria pasaulį; 2. Dievas perspėja pirmuosius žmones nevalgyti vaisių nuo Pažinimo medžio; 3. Žalčio gundymas. Apatinėje juostoje taip pat vaizduojamos trys scenos: 1. Žemę dirbantis Abelis; 2. Kainas užmuša Abelį; 3. Nojaus laivas.

  • Švč. Mergelės Marijos auklėjimas

    Švč. Mergelės Marijos auklėjimas, ~XIX a.

    Ant kėdės sėdinti šv. Ona laiko ant kelių atverstą knygą, iš kurios moko greta stovinčią Mergelę Mariją. Švč. Mergelės galvą supa žvaigždžių vainikas. Greta kėdės stovi gėlėta skara uždengta pintinė. Viršutiniuose raižinio kampuose pavaizduotos iš debesų išnirusios sparnuotų angeliukų galvutės. Raižinio apačioje užrašas: „SANA“. Paveiksle vyrauja mėlynos ir gelsvai rusvos spalvos tonai.

  • Apreiškimas

    Apreiškimas, XIX a.

    Kompozicijos dešinėje prie stalo su maldaknyge klūpo Švč. Mergelė Marija. Kompozicijos kairėje pavaizduotas Dievo Sūnaus atėjimą jai apreiškiantis angelas su lelijos žiedu rankoje. Jam virš galvos – balandžio pavidalo Šventoji Dvasia, nuo kurios sklinda spinduliai. Raižinys nuspalvintas geltona, žalia, oranžine ir mėlyna spalvomis.

  • Švč. Mergelė Marija ir Šv. Ona su Kūdikiu Jėzumi

    Švč. Mergelė Marija ir Šv. Ona su Kūdikiu Jėzumi, ~XIX a.

    Mėlynais apsiaustais apsisiautusios Švč. Mergelė Marija ir Šv. Ona tarp savęs, pasisodinusios ant kelių, laiko Kūdikėlį Jėzų. Kūdikėlis dešinėje rankoje turi Žemės rutulį, o kairiąją laiko iškėlęs laiminimui. Virš Jėzaus galvos plevena balandžio pavidalo Šventoji Dvasia. Raižinio apačioje užrašas: „:E E SV MAAR VA ANNA ΛI:“.

  • Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija

    Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, XIX a.

    Aleksandras Vinkus-Vitkauskas

    Kompozicijos centre vaizduojama Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija su spinduliuojančiu nimbu aplink galvą ir 12 žvaigždžių jame. Aplink Mergelės atvaizdą vaizduojamos įvairios scenos ir simboliai: širdis, nuo bokšto krentantis žmogus, žmogus prie šulinio, viengalvis aras, besimeldžiančios moterys, vytis, moteris prie ligonio lovos, žmogus arklių traukiamame vežime, iš bokšto šokantis kareivis, degantys Vilniaus bokšai. Taip vaizduojamas beveik visą miestą sunaikinęs 1715 m. Vilniaus gaisras. Raižinys nuspalvintas raudona, tamsiai žalia, mėlyna ir geltona spalvomis.

  • Hansfeldo Švč. Mergelė Marija

    Hansfeldo Švč. Mergelė Marija, XVIII a. II p.

    Kompozicijos centre vaizduojama ant pakylos tarp drožybinių kolonų stovinti Švč. Mergelė Marija, kairiąja ranka laikanti Kūdikėlį Jėzų, o dešinėje turinti skeptrą. Abu su karūnomis ir nimbais aplink galvas. Raižinio viršuje pavaizduoti du Marijos monogramą laikantys angelėliai, o apačioje užrašas: „O. P. N. S. Maria Hanswicka“. Raižinys nuspalvintas violetine, žalia, mėlyna ir geltona spalvomis.

  • Loreto Dievo Motina su Kūdikiu

    Loreto Dievo Motina su Kūdikiu, XIX a.

    Barokinės arkos su dviem žibintais fone vaizduojama  Marija, kairėje rankoje laikanti Kūdikį, o dešinėje – skeptrą. Kūdikis rankoje laiko žemės rutulį. Kompozicijos viršuje – laiminantis Dievas, šonuose  keturi angelai. Raižinys nuspalvintas tamsiai mėlyna, ruda, geltona, žalia, violetine spalvomis.

  • Dievo Motina iš Okulicko

    Dievo Motina iš Okulicko, ~XIX a.

    Pusfigūris Dievo Motinos, laikančios Kūdikėlį Jėzų, portretas. Dievo Motina pavaizduota su karūna, kurią prilaiko du angelai. Aplink jos galvą – aureolė, virš kurios įkomponuota juostelė su užrašu: „OBRAZ P MARIEI OKULICZKEY“. Portretą rėmina gėlių žiedų ornamentas.

  • Ružanistoko Švč. Mergelė Marija

    Ružanistoko Švč. Mergelė Marija, ~XIX a.

    Nežinomas autorius

    Kompozicijos centre – Ružanistoko Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu portretas. Dešiniąja ranka Mergelė laiko Kūdikėlį Jėzų, o kairiąją priglaudusi prie širdies. Postamento, ant kurio pritvirtintas Mergelės portretas, centre – Marijos monograma. Raižinio apačioje užrašas: „PATRONKO ROZANO ATSDOVASI“. Raižinys nuspalvintas ryškiai žalia, raudona, geltona ir juoda spalvomis.

  • Zdieševo Švč. Mergelė Marija

    Zdieševo Švč. Mergelė Marija, XIX a. pr.

    Kompozicijos centre, lelijos žiede, vaizduojama Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu. Raižinio apačioje – bažnyčių ir rūmų bokštai, o viršuje užrašas: „OBRAZ P: MARIEY ZDZIESZEWSKIEY“.

  • Sokolsko Dievo Motina

    Sokolsko Dievo Motina, ~XIX a.

    Pusfigūris Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, paspalvintas geltona, oranžine ir žalia spalvomis. Kompozicijos viršuje užrašas: „OBRAZ : CUDOWNI : P; M; SOKOLSKI“ (Stebuklingas Sokolsko Mergelės Marijos paveikslas).

     

  • Sopulingoji Dievo Motina

    Sopulingoji Dievo Motina, XIX a.

    Kajetonas Grigalauskas

    Marija  vaizduojama iki liemens, ant krūtinės sukryžiuotomis rankomis, su į krūtinę susmigusiais septyniais kalavijais ir nimbu aplink galvą. Drabužiai papuošti įvairių gėlių žiedais. Fonas išmargintas smulkiais rombais, išdėstytais horizontaliomis linijomis. Raižinio apačioje užrašas: „EG: MATER • DOLOROSA“. Raižinį rėmina augalinių ornamentų pynė. Raižinys nuspalvintas raudona, mėlyna, elektrine spalvomis. Atspaustas nuo keturių lentų.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.