• LIETUVIŲ LIAUDIES MEDŽIO RAIŽINIAI

      LIETUVIŲ LIAUDIES MEDŽIO RAIŽINIAI

      Medžio raižiniai yra viena labiausiai paplitusių lietuvių liaudies kūrybos sričių. Raižinius rinko, tyrinėjo ir sistemino ilgametis M. K. Čiurlionio galerijos direktorius profesorius P. Galaunė, 1927 m. inicijavęs pirmąją medžio raižinių parodą M. K. Čiurlionio galerijoje.
      Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma daugiau nei 300 XVIII–XIX a. lietuvių liaudies medžio raižinių. Jais buvo puošiami namų ir bažnyčių interjerai, kapų koplyčios, skrynių vidus.
      Nuo XVIII a. medžio raižiniai daugiausia buvo spaudžiami Žemaitijoje. Jų autoriai buvo dievdirbiai, škaplierininkai, bežemiai ir mažažemiai valstiečiai, kurie kopijuodavo maldaknygių tekstus ir šventųjų atvaizdus, dažniausiai neįamžindami nei savo pavardės, nei inicialų. Išliko tik kelių raižytojų pavardės: Kajetonas Grigalauskas, Stepas Jurevičius, Steponas Kuneika, Tomas Ostrauskas, Samuelis Stefanovas, Aleksandras Vinkus. Spaudos draudimo metais tekstiniai įrašai raižiniuose dažniausiai buvo daromi lenkų kalba.
      Manoma, kad raižybos pagrindų raižytojai mokėsi Kretingos ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynuose bei Vilniaus spaustuvėse ar tiesiog vieni iš kitų. Raižiniams naudojo nešakotų medžių lentas. Raižydavo abi lentos puses. Atspaustą vaizdą kartais spalvindavo. Didesnių formatų atvaizdai būdavo sudaryti iš keleto atskirai spaustų fragmentų. Kompozicijas pjaustinėdavo peiliukais arba kaldavo kaltukais, o spausdavo rankiniu būdu, lentą užtepdami dažais, o popierių prispausdami voleliu. Keliaudami į atlaidus, raižytojai neretai pasiimdavo ir klišes bei dažus, kad, pritrūkę atspaudų, galėtų čia pat vietoje jų atsispausti. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje greta atspaustų medžio raižinių saugoma ir vienintelė klišė – S. Kuneikos išraižyta lenta „Nukryžiuotasis“.
      Temas diktuodavo maldaknygių iliustracijos, paveikslėliai su šventųjų gyvenimo epizodais, Europos menininkų A. Diurerio, P. Rubenso, P. Veroneze’ės, R. van der Weydeno kūrinių kopijos, kurias jau XVII a. varyje graviruodavo Vilniuje dirbę užsienio meistrai. Tarp medžio raižytojų pamėgtų temų galima išskirti Angelo Sargo, Rojaus sutvėrimo, Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus gyvenimo epizodus, šventųjų atvaizdus, Paskutinio teismo scenas, 1858 m. blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti skirtus raižinius. Religinių siužetų gausoje pasitaiko ir gėlių kompozicija ar tapeto (abieciaus) raštų motyvas, bet tai tik pavieniai atvejai. Iš esmės XVIII–XIX a. liaudies medžio raižiniuose vyrauja religinė tematika.
      Įdomu, kad greta lietuviams įprastų Aušros Vartų Gailestingumo, Loreto ar Sopulingosios Dievo Motinos siužetų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus liaudies medžio raižinių rinkinyje galima pamatyti ir rečiau Lietuvoje sutinkamų Hansfeldo, Okulicko, Ružanistoko, Zdieševo, Sokolsko Švč. Mergelės Marijos atvaizdų. Dažnos Švč. Mergelės mokymo, Apreiškimo, Ėmimo į dangų ir karūnavimo scenos. Mėgtas ir Pietos – Dievo Motinos su mirusiu Sūnumi ant kelių – siužetas.
      Jėzaus gyvenimas raižiniuose vaizduojamas nuo gimimo iki mirties. Čia galima pamatyti ir išminčių pagarbinimo, ir Švč. Šeimos bėgimo į Egiptą bei grįžimo iš jo, ir Jėzaus krikšto, Paskutinės vakarienės, kankinimo, nukryžiavimo scenas. Itin dažnai sutinkami Jėzaus Nazariečio, Kristaus tarp kankinimo įrankių, kryžių nešančio Kristaus ir Nukryžiuotojo siužetai. Kelete raižinių Jėzus vaizduojamas kaip Pasaulio Išganytojas. Mėgta ir Švč. Jėzaus Širdies tema.
      Muziejaus XVIII–XIX a. liaudies medžio raižinių rinkinyje dažniausiai sutinkami šventieji – šv. Jurgis, šv. Ona, šv. Barbora, šv. Kotryna, šv. Elena, šv. Jonas Nepomukas, šv. Juozapas, šv. Antanas Paduvietis, šv. Kazimieras, šv. Mikalojus Mirietis, šv. arkangelas Mykolas, šv. Matas, šv. Petras ir šv. Paulius, šv. Jokūbas, šv. Pilypas, šv. Teklė. Rečiau ar išvis tik pavieniui sutinkami šv. Sofija su dukterimis, šv. Petronėlė, šv. Ignacas Lojola, šv. Apolonija, šv. Darata, šv. Marija Magdalietė, šv. Rozalija, šv. Laurynas, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Vincentas Fereras, šv. Vincentas Paulietis, šv. Judita, šv. Anupras atsiskyrėlis, šv. Agota.
      Kopijuojamais profesionaliojo meno pavyzdžiais medžio raižytojai sekė nedetaliai, sąlygiškai, todėl jų kūriniuose dominuoja liaudiška mitopoetika ir pirmykščio mąstymo archetipai. Jiems būdinga frontali kompozicija, plokštuminis, dekoratyvus vaizdo ar siužeto plėtojimas, stilizuotas piešinys, kresnos, neretai deformuotos figūrų proporcijos, statiška anatomija, schematiški judesiai. Spalvinėje ir ornamentinėje stilistikoje persipina primityvistinės ir barokizuotos bažnytinės dailės išraiškos formos, o psichologinė personažų charakteristika artimiausia liaudiškai pasaulėjautai. Taip savamokslis lietuvių raižytojas, nors ir neturėdamas profesionalaus meninio pasirengimo, savo kūriniuose sujungė senąją lietuvių pasaulėvoką, valstietišką folklorą su kanonizuotais krikščionybės vaizdiniais ir giliašakne europietiška kultūra.

      Vilma Kilinskienė

Parodos objektai

   
  • Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų

    Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, 1835 m.

    Prie stalo susirinkę dvylika apaštalų. Virš jų vaizduojama debesų ir spindulių apsupta besimeldžianti Švč. Mergelė Marija. Aplink jos galvą – aureolė ir žvaigždžių vainikas. Abipus Marijos – ją šlovinantys angeliukai. Raižinio apačioje užrašas: „PRAWDZYVY: WYZERU NEK: DWUNASTU: APOSTOLO ZP... . PRZIJEI W NIEBOVZIEΓIE PANNY MARYI 1835 R: M: JU: D14“. Raižinys nuspalvintas žalia, geltona, oranžine ir mėlyna spalvomis.

  • Marijos karūnavimas

    Marijos karūnavimas

    Švč. Mergelė Marija ir Kūdikis ant jos rankos vaizduojami apsirėdę karališkais drabužiais, su karūnomis ant galvų. Marijos karūną iš šonų prilaiko du ant debesėlių sėdintys angelai. Dešinėje rankoje Marija laiko skeptrą, o Kūdikis dešiniąja ranka laimina.

  • Pieta

    Pieta, ~XIX a.

    Kompozicijos centre ant postamento vaizduojama Dievo Motina, glaudžianti prie savęs nuo kryžiaus nuimtą Sūnų. Fone pavaizduotas išsišakojęs medis ir besileidžianti saulė.

  • Pasaulio Išganytojas

    Pasaulio Išganytojas, XVIII a. I p.

    Samuelis Stefanovas

    Pusfigūris laiminančio Jėzaus Kristaus portretas. Kristus vaizduojamas su lelijos žiedu ant galvos ir aureole aplink galvą, apsisiautęs karališku apsiaustu. Dešiniąja ranka laimina, o kairėje laiko valdovo ženklą. Raižinio viršuje lenkiškas užrašas: „WIZERUNEK STWORZYCIELA NIEBA ZIEMI“ (Dangaus ir Žemės Kūrėjas). Raižinio apačioje centre – autoriaus parašas, o šonuose – po tris eilutes teksto.

  • Trys karaliai

    Trys karaliai, XVIII a. I p.

    Kompozicijos dešinėje pavaizduota šv. Šeimyna: Švč. Mergelė Marija, šv. Juozapas ir Kūdikėlis Jėzus. Kairėje klūpo gimusio Dievo Sūnaus pagarbinti atvykę trys karaliai. Jiems už  nugarų pavaizduotas arklį laikantis tarnas, o virš jo – karaliams kelią rodžiusi žvaigždė. Raižinio apačioje užrašyti karalių vardai: „CASPER MERKEL BALTAZOY“ (Kasparas, Merkelis, Baltazaras).

  • Bėgimas į Egiptą

    Bėgimas į Egiptą, XIX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Paveiksle vaizduojami į Egiptą bėgantys Marija ir Juozapas su Kūdikėliu Jėzumi. Marija su Kūdikiu joja ant asilo, o šv. Juozapas su lazda rankoje eina greta. Viršutiniame kairiajame raižinio kampe pavaizduota Apvaizdos akis.

  • Jėzaus krikštas

    Jėzaus krikštas

    Kompozicijos centre vaizduojamas vandenin įbridęs Kristus. Jo dešinėje stovintis angelas laiko rankose Dievo Sūnaus skraistę, o kairėje – šv. Jonas Krikštytojas dešine ranka pila vandenį ant Kristaus galvos, o kairėje laiko kryžių. Virš Kristaus galvos plevena balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, o aplink jį – keturi angeliukai. Raižinio apačioje užrašas: „SWIENTY YAN KZYCI“.

  • Paskutinė vakarienė

    Paskutinė vakarienė, 1836 m.

    Raižinyje vaizduojami prie ilgo stalo sėdintys Kristus ir dvylika jo mokinių. Kristus vaizduojamas sėdintis pačiame centre ir laiminantis duoną. Po šešis apaštalus sėdi jam iš šonų. Ant stalo išdėlioti duonos gabalėliai, lėkštė su žuvimi, druska, vyno taurė ir stalo įrankiai. Fone pavaizduotos trys barokinės arkos su vynuogių kekėmis tarp jų. Kompozicijos viršuje išraižytas dviejų žvakių šviestuvas. Raižinio apačioje užrašas: „WIECZERZA PANSKA PRZY STOLE Z APOSTOLAMI R P 183(6)“ („Viešpats vakarieniauja prie stalo su apaštalais“).

  • Kristus tarp kankinimo įrankių

    Kristus tarp kankinimo įrankių, XIX a. pr.

    Steponas Kuneika

    Raižinyje vaizduojamas ant gulinčio kryžiaus klūpantis Kristus, maldai sudėtomis rankomis su erškėčių vainiku ant galvos. Aplink Kristų pavaizduoti įvairūs Jo kankinimo įrankiai ir simboliai. Raižinio viršuje septyniuose aštuoniakampiuose medalijonuose vaizduojama (iš dešinės į kairę): 1) Kristaus krikštas; 2) Kristus – žydų karalius; 3) Kristaus nuplakimas; 4) Kristaus vainikavimas erškėčių vainiku; 5) Kristaus suklupimas po kryžiumi; 6) Kristaus nukryžiavimas; 7) Nukryžiuotas Kristus. Paveikslo apačioje užrašas: „OBRAZ, PANA, JEZVSA, WOGROICV, KLENCZOCEGO, NAMODLITWIĘ, Dr = Wilnie R 18“. Raižinys atspaustas iš keturių dalių, nuspalvintas mėlyna, raudona, žalia, gelsva spalvomis.

  • Nukryžiuotasis

    Nukryžiuotasis, XIX a.

    Prie kryžiaus prikaltas Kristus su erškėčių vainiku ir nimbu aplink galvą.  Prie kryžiaus prikalta lentelė su užrašu „INRI“. Raižinio viršuje, abipus lentelės, pavaizduoti medalijonai su moters ir vyro portretais. Abipus kryžiaus vaizduojami Kristaus kankinimo įrankiai ir simboliai: stulpas, trys lentelės, kardai, kopėčios, žvaigždė, trys vinys, nendrė ir bizūnas dešinėje raižinio pusėje bei kielikas, drobulės su Kristaus veido atvaizdu, kempinė, ietis ir žnyplės kairėje pusėje. Paveikslo apačioje užrašas: „PRAWDZIVI WIZERUNEK OBRAZU PANA IEZUSA KALVARISKEGO CODZIENEMY CUDAMI SLINACEGO, 17, WIETA NVKKRIŽEVOIMA J: PONA KALVARIOS. KEONOJAMOS. TAV P. J. CHRISTAV, Ir GAR.“ Raižinio šonai dekoruoti augaliniu ornamentu. Raižinys nuspalvintas tamsiai mėlyna, oranžine, raudona, tamsiai žalia, violetine spalvomis. Suklijuotas iš šešių dalių.

  • Švč. Jėzaus Širdis ir trys šventieji

    Švč. Jėzaus Širdis ir trys šventieji, XIX a.

    Tomas Ostrauskas

    Raižinys atspaustas nuo vienos lentos ant rašomojo popieriaus. Atspaudo viršuje apskritime pavaizduota Švč. Jėzaus Širdis su kryžiumi ir įrašu šone: „SERCA. P.“. Paveikslo kairėje klūpo šv. Kazimieras su kryželiu, dešinėje – šv. Antanas su palmės šakele, centre – maža šv. arkangelo Mykolo figūrėlė su svarstyklėmis rankose.

  • Šv. Antanas Paduvietis

    Šv. Antanas Paduvietis, XIX a.

    Šv. Antanas Paduvietis vaizduojamas stovintis, vienuolio drabužiais, su tonzūra ir nimbu aplink galvą, dešinę ranką priglaudęs prie krūtinės, o kairėje laikantis monstranciją. Priešais šv. Antaną suklupęs asilas ir besimeldžiantis žmogus. Iš debesų žvelgia Apvaizdos akis.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.