• Senosios prieverpstės

      Senosios prieverpstės

      Mergelė verpėjėlė iš lietuvių liaudies dainų primena apie monotonišką verpimo darbą, lydėjusį moterų ir merginų kasdienybę. Pirmasis verpimo įrankis buvo verpstukas, naudotas kartu su verpste. Laikui bėgant verpstes pakeitė verpimo rateliai. Apie XIX a. pab. rateliai paplito pirmiausia vakarinėje dalyje.
      Prieverpstė pasirodė kartu su verpimo rateliu. Tai medinė ratelio dalis, skirta verpiamam kuodeliui pritvirtinti. Jis buvo pririšamas virvele arba prismeigiamas mediniu, rečiau metaliniu smeigtuku. Įvairiose Lietuvos vietovėse prieverpstę vadino skirtingai: verpstele, verpsteliūte, privartėle, panele ir kt.
      Prieverpstes mėgo dirbti ne tik medžio drožėjai amatininkai, bet ir dievdirbiai. Droždavo jas iš beržo, liepos arba drebulės. Šeimoje prieverpstes droždavo vyrai, dažniausiai prieverpstę prieš vestuves merginai dovanodavo būsimasis jaunikis. Prieverpstė buvo kraičio dalis, dažnai paveldima.
      Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugyklose yra per 200 prieverpsčių. Pagal formas jas galima suskirstyti į grupes, tačiau šis skirstymas nėra griežtai apibrėžtas. Pirmai grupei priklausytų prieverpstės, išdrožtos iš verpsčių, verpsčių formos. Antrai priskirtos dviejų apskritimų formos, kurie tarpusavyje sujungti įvairių formų kakleliais. Trečios grupės prieverpsčių forma išsiskiria vienu apskritimu su virš jo ar po juo išdrožinėtais augaliniais ir kitais motyvais. Ketvirtai grupei priskirtos dekoratyvių formų prieverpstės.
      Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prieverpsčių puošybai. Mentelės dekoruotos įvairiais drožybos būdais: profiliniu, kontūriniu, giluminiu, kiauryminiu, neretai viena prieverpstė dekoruota keliais būdais. Kartais menteles dažydavo arba poliruodavo. Prieverpstės puoštos įvairiais geometrinių ir augalinių raštų ornamentais. Dažniausiai buvo puošiama nugarinė prieverpstės pusė, kad pastebėtų kaimynės. Lietuvės moterys mėgdavo savo darbo įrankiais ir pasipuikuoti, nes dažnai tekdavo kartu dirbti didesnėje žmonių bendruomenėje.
      Prieverpstę į ratelį arba verpstoką įstatydavo priekine puse į verpėją. Smeigtuką – virbalą – smeigdavo iš viršaus žemyn.
      Prieverpsčių ornamentuose galima įžvelgti pagoniškų ir krikščioniškų simbolių. Čia dažnos segmentinės žvaigždės – Saulės simboliai; trikampėliai, simbolizuojantys vyriškąjį ir moteriškąjį pradą; kryžiaus ženklas; paukšteliai – žemės ir dangaus ryšys, mirusiųjų vėlės; žalčio motyvas – vaisingumas, namų gerovė; širdys, lelijos – nekaltumo, skaistybės ar net prisikėlimo simbolis ir kt.
      Visos rinkinio prieverpstės datuojamos XIX a. viduriu – XX a. I puse. Rinkinyje yra 61 prieverpstė su įrėžtomis pagaminimo datomis ir 46 prieverpstės, pažymėtos savininkų inicialais, sutrumpinimais ar įrašais. Ankstyviausia originali prieverpstė datuota 1851, vėliausia – 1937 metais. Keliose prieverpstėse įrėžti dar ankstesni – 1820, 1849 metai, tačiau jos padarytos iš verpsčių.
      Į muziejaus saugyklas prieverpstės pateko įvairiais būdais: įgytos iš rinkinių ar privačių asmenų, surinktos ekspedicijų metu arba padovanotos.
      Prieverpstės buvo paplitusios visoje Lietuvoje. Į muziejaus rinkinį daugiausia jų (146 vnt.) pateko iš Žemaitijos, 28 vnt. – iš Aukštaitijos, 9 vnt. – iš Suvalkijos ir tik viena iš Dzūkijos regiono. Deja, likusių prieverpsčių kilmės vietovės nežinomos.
      Dažnai prieverpstės kaip taikomosios dailės kūriniai buvo eksponuojamos įvairiose liaudies meno parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pirmą kartą prieverpstę kaip eksponatą (Lt 1877) lankytojai pamatė 1907 m. I lietuvių dailės parodoje Vilniuje. 1931 m. trys prieverpstės buvo eksponuotos kilnojamosiose lietuvių liaudies meno parodose Švedijoje (Malmės, Stokholmo, Geteborgo miestuose), Norvegijoje (Osle), Danijoje (Kopenhagoje). Ne kartą prieverpstės keliavo į Visasąjungines liaudies ūkio pasiekimų parodas Maskvoje. 1957 m. keturios prieverpstės buvo rodytos lietuvių liaudies meno parodoje Varšuvoje. 1993 m. septyniolika prieverpsčių kartu su kitais liaudies meno dirbiniais buvo eksponuotos lietuvių ir norvegų liaudies meno parodoje Norvegijoje (Tionsberge). Ne kartą prieverpstės rodytos kilnojamosiose dailės parodose įvairiose Lietuvos vietovėse ir muziejaus liaudies meno ekspozicijose. Daugiausia jų (126 vnt.) lankytojai galėjo pamatyti 1992 m. muziejuje vykusioje parodoje ,,Forma ir ornamentas lietuvių liaudies prieverpstėse“.
      Ir šiandien dekoratyvias prieverpstes drožia tautodailininkai, liaudies meno mylėtojai, tačiau tai tik suvenyras, menantis senolių papročius ir tradicijas.

      Parengė Gražina Daunienė

Parodos objektai

   
  • Prieverpstė

    Prieverpstė, XX a. pr.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė – augalo formos, dekoruota kontūrine ir gilumine drožyba. Mentelėje yra keturios kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, XX a. pr.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė – augalų žiedų formos. Paviršius dekoruotas kontūrine drožyba. Mentelėje yra trys kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, ~XX a. pr.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė sukomponuota iš kelių dalių: apačioje didelis apskritimas, virš jo – panašus mažesnis. Jis apgaubtas kompozicija iš augalinių ir geometrinių motyvų. Viršuje du stilizuoti paukšteliai, viršūnėlėje – kupolas su kryželiu  Plokštumoje yra dvi kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė su smeigtuku

    Prieverpstė su smeigtuku, 1906 m.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė yra dekoratyvios stilizuoto žydinčio augalo formos. Žiedas – kiaurymėmis išpjaustyta apskritimo plokštuma su segmentine saulute viduje, apatinėje dalyje išraižytos dvi šakelės. Mentelės pakraščiai apvesti linijomis. Jos apačioje įrėžta data „1904“.  Mentelėje yra dvi kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, ~XIX a. II p.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė yra dekoratyvios formos. Mentelėje yra dvi kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, 1849 m.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė padaryta iš verpstės mentelės. Paviršius buvo dekoruotas geometrinių raštų motyvais. Mentelėje yra trys kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, XX a. pr.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė yra dekoratyvios formos. Jos viršūnėje – trys kryželiai, šonuose – po skambaliuką. Mentelė dekoruota gilumine drožyba išdrožtais įvairių formų ornamentais, likęs paviršius išraižytas įvairių krypčių atkarpomis. Mentelėje yra keturios kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, 1878 m.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė dekoratyvios formos, profiliuotais šonais. Mentelės paviršius išraižytas augaliniais motyvais. Kiaurapjūve drožyba išpjauti širdies, kieliko, kryželių simboliai. Vienoje pusėje įrėžta data 1878 m., kitoje – inicialai „R D“. Mentelėje yra dvi didesnės ir trys mažesnės kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, 1907 m.

    Leonas Sidabras

    Prieverpstė – rėmelio formos. Viršūnėje – bokštelis su kryželiu. Į rėmelį įkomponuotas augantis vazone žydintis medelis. Tarp jo šakų – širdies simbolis. Rėmelio šonai apkantuoti geometrinių ornamentų juostomis. Poliruotas rusvai ruda ir bronzos spalvos politūra. Mentelėje yra trys kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, 1898 m.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė dekoratyvios formos. Mentelės paviršius dekoruotas gilumine ir kiaurapjūve drožyba išpjaustytais geometriniais ornamentais. Plokštumoje įrėžta data 1898 ir skiemenys „MET, BAR, STR“. Mentelėje yra viena kiaurymė smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, ~1914 m.

    Norvila

    Prieverpstė yra dekoratyvios, panašios į smuiką formos. Plokštuma dekoruota kiaurapjūve drožyba išpjaustytais kielikų, taurių, S raidės simboliais ir kontūrine drožyba įrėžtais augalų lapais. Pakraščiai apvedžioti ištisa linija. Mentelėje yra penkios kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Prieverpstė

    Prieverpstė, 1851 m.

    Nežinomas drožėjas

    Prieverpstė dekoratyvios formos. Paviršius dekoruotas kontūrine drožyba išraižytu vazone žydinčiu augalu. Mentelės pakraščiai apkantuoti dekoratyvine raižyta juostele. Viršuje įrėžtas vardas „ONA“, apčioje metai „1851“. Mentelėje yra penkios kiaurymės smeigtukui įkišti pritvirtinant verpalus.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.