• Rokiškio dvaro meno kolekcija iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

      Rokiškio dvaro meno kolekcija iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

      Rokiškio dvaro kolekcijos pagrindą suformavo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją. K. Tyzenhauzas savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Grafo žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K. Tyzenhauzas kūrinius rinkęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Galima sakyti, jog ši parodos leitmotyvu tapusi frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija. Su Prancūzija K. Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare. Baigęs tarnybą, 1814 m. apsistojo Klermonte, dažnai vykdavo į Paryžių, kur domėjosi ornitologijos mokslo naujovėmis. Tuo metu įsigijo ir meno kūrinių, nemaža dalis paveikslų taip pat įgyta Varšuvoje ir kitose šalyse. K. Tyzenhauzas buvo įvairiapusiškai išsilavinęs, garsėjo mokslo darbais ornitologijos srityje, šia tema parengė keletą veikalų. Amžininkai vertino ne tik meno, bet ir kitus grafo sukauptus rinkinius, ypač biblioteką, kurioje buvo ir daug grafikos darbų.
      Iš Pastovių kolekcija ilgainiui persikėlė į Rokiškio dvarą, kurį paveldėjo Konstantino vaikai. Rokiškio dvaro turtas buvo nacionalizuotas ir suregistruotas 1940 m., o, prasidėjus karo suirutei, 1941 m. spalio mėnesį didelė dalis paveikslų ir grafikos darbų išvežta į Kauną.
      Virtualioje parodoje pristatoma kolekcijos dalis, saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Didelę meno kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų – italų, flamandų, olandų, prancūzų, vokiečių – tapybos darbai. Grafo K. Tyzenhauzo paveikslų galeriją, dar buvusią Pastovių dvare, XIX a. viduryje aprašė minėtas istorikas A. Pšezdzieckis. Pasak jo, kolekcijoje buvo Leonardui da Vinčiui, Rubensui, Breigeliui, Koredžui, Tjepolui priskiriamų drobių – jas grafas įgijo kaip šių autorių darbus. Deja, ne visi sąrašo kūriniai pasiekė mūsų laikus, todėl negalime nei patvirtinti, nei paneigti, kad kolekcijoje tikrai buvo, pavyzdžiui, da Vinčio darbas. Vis dėlto toks faktas labai abejotinas, kadangi XIX a. klestėjo ir kūrinių padirbinėjimas, ir klaidingos atribucijos, dažnai „pagražintos“, siekiant prekiautojams sėkmingiau parduoti, o pirkėjams praturtinti savo kolekcijas išskirtinėmis vertybėmis. Tai, kad daugumos darbų autorystė buvo klaidinga, įrodo ir vėlesni atribucijos pakeitimai – didesniosios dalies išlikusių A. Pšezdzieckio sąraše minėtų kūrinių autorystė buvo patikslinta ir pakeista. Iš išlikusių sąraše minimų kūrinių parodoje galima išvysti Francesco Fontebasso kūrinius „Antiochas ir Stratonikė“ bei „Kilniaširdis Scipionas“, Diepenbeecko „Nuėmimą nuo kryžiaus“, kuris buvo priskiriamas Rubensui. Yra žinoma, kad šį kūrinį kaip Rubenso grafas įsigijo 1815 m. Paryžiuje. Šis darbas išties susijęs su garsiuoju meistru – jis nutapytas pagal Rubenso paveikslą, buvusį Lilio katedroje, o dabar saugomą to paties miesto muziejuje. Įdomu ir tai, jog „Nuėmimas nuo kryžiaus“ buvo vienas mėgstamiausių Konstantino Tyzenhauzo dukterėčios Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atvaizdų, apie tai ji rašo knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“. Gabrielė ir sesuo Idalija lankydavosi dėdės dvare ir turėjo savo mėgstamiausius paveikslus. Rembranto tapybos manierą primenantis Leonaerto Bramerio „Piemenėlių pasveikinimas“ bei Louiso de Caullery „Karnavalas“, anksčiau priskirtas Breigeliui, taip pat eksponuojami parodoje. Be abejonės, Pšezdzieckis tuomet nesuminėjo absoliučiai visų kūrinių, išskyrė tik, jo požiūriu, vertingiausius. Todėl manome, kad iš to laiko mus pasiekė daug daugiau kolekcijos darbų. Kita dalis kūrinių Rokiškio paveldėtojų įgyta vėliau.
      Be minėtų dailininkų, dėmesio verti yra ankstyviausiai datuojami Europos peizažo pradininko Lucaso van Valckenborcho, Jacopo Palmos il Vecchio, Ludovico Pozzoserrato, Antoine‘o Mirou, Guido Cagnacci‘io, Salvatoro Rosos, Cornelio Huysmanso, Marcello Bacciarelli‘io ir kitų darbai. Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K. Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai, kurių grafas savo rinkinyje turėjo itin daug. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys – paruošiamieji eskizai tapybos darbams.
      Išlikusių Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių sukauptų meno vertybių panorama atkleidžia rinkinio meninę bei istorinę vertę, grafų meninį skonį ir galimybes, naujomis žiniomis papildo Lietuvos dvarų istorijos, susijusios su kolekcionavimu, barus. Atlikto tyrimo pagrindu Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus parengė parodą „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“ (kuratorė dr. Aušra Vasiliauskienė), taip pat yra rengiamas leidinys. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė.

      Aušra Vasiliauskienė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.