• Kas slypi už kaukės: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus velnių kolekcijos kaukės

      Kas slypi už kaukės: A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus velnių kolekcijos kaukės

      Kaukės – įdomi ir ypatinga tautos kultūros dalis, atskleidžianti jos pasaulėžiūrą ir meninę išraišką. Kaukės siejamos su ceremonijomis, apeigomis, kurios turi religinę ir socialinę reikšmę. Pirminė kaukės funkcija – savos tapatybės slėpimas, kai persirengę žmonės tampa būtybėmis, kurias vaizduoja jų dėvima kaukė, todėl kaukės dažnai derinamos prie visą kūną dengiančio kostiumo. Ši savybė ir funkcija būdinga visoms kaukėms. Kaukės skirstomos į du tipus: antropomorfines, turinčias žmogiškų bruožų, ir zoomorfines – gyvūnų bruožų. Kaukės naudojamos jau nuo akmens amžiaus, tačiau tik XIX a. pab. – XX a. pr. jos pradėtos vertinti kaip meno objektai ir tiriamos kaip kultūros paveldo dalis. Šioje virtualioje parodoje išvysite dalį A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus velnių kolekcijoje saugomų kaukių iš skirtingų pasaulio kampelių.

      Gausiausia kaukių kolekcija į muziejaus rinkinį atkeliavo iš Meksikos. Šioje šalyje kaukes dažniausiai galima pamatyti karnavaluose, per Didžiąją savaitę ir Mirusiųjų šventės metu. Iki ispanų atvykimo šventikai kaukes naudodavo dievams iškviesti ritualinių aukojimų metu. Senosios kaukės dažnai vaizdavo gyvūnus, vietinių gyventojų dvasių sergėtojus. Ispanijai užkariavus Meksiką, atvykėliai prie vietinių dievų kaukių pridėjo ragus ir pavadino juos „velniais“. Tuomet prisidėjo europiečių, afroamerikiečių, senų vyrų ir moterų, gyvūnų bei antgamtinių būtybių, ypač demonų – velnio, vaizdavimas. Kaukės buvo gaminamos iš medienos, odos, papjė mašė, vaško, metalo ir kitų medžiagų. O Venesueloje, kiekvieną birželį, per Kristaus Kūno šventę, nedideliame miestelyje San Francisco de Yare švenčiama Velnio šventė. Legenda pasakoja, kad ši tradicija prasidėjo dar XVII a., kai, užsitęsus sausrai, gyventojai, praradę viltį, kreipėsi pagalbos į velnią, kad šis atsiųstų jiems lietaus. Nuo tada žmonės atsidėkodami velniams šoka nesustodami per Kristaus Kūno ketvirtadienį. Velnių procesija lydi Švč. Sakramentą per visą miestelį, o kunigas laimina geruosius velnius. Persirengėliai sukasi šokio siautulyje, simbolizuodami gėrio ir blogio kovą, sumišusią su tikėjimu, prietarais ir magija.

      Parodoje taip pat pristatomos ritualinės kaukės iš Šri Lankos ir Mongolijos. Šri Lankos kaukės yra skirtos dėvėti tradicinių šokių, apeigų, festivalių metu. Pagal funkciją, šios kaukės yra skirstomos į tris grupes: vienspalvės Sanni kaukės, skirtos ligoms, pasiųstoms demonų (velnių), gydyti, realistinės Kolam kaukės naudojamos humoristiniuose Kolam šokiuose, o trečioji grupė, t. y. Raksha kaukės, vaizduoja Rakshasas – demonus, kurie kažkada viešpatavo šalyje. Nors „Raksha“ reiškia „velnias“, tačiau vietiniai gyventojai jų nebijo ir, tikėdami jų apsauga, puošia jomis namų duris ir sienas. Raksha kaukės dažniausiai yra spalvinamos ryškiomis spalvomis, kiekviena jų yra skirta konkrečiam demonui, kurį kaukė vaizduoja. Tikima, kad šioje parodoje eksponuojama Mayura Raksha kaukė (povas-velnias) neša ramybę, harmoniją ir gerovę.
      Mongolijos ritualiniame šokyje „Tsam“ taip pat naudojamos kaukės. Šokis atsirado VIII a. Tibete, o XVIII a. per Indiją pasiekė Mongoliją. Tikima, kad „Tsam“ šokis išvaro piktąsias dvasias ir apsaugo žmones nuo blogio. Šokėjai vilki kostiumus ir kaukes, simbolizuojančias skirtingus budistinių legendų personažus, dievus, velnius ar gyvūnus, atstovaujančius gerajai ir blogajai sferoms. Dažniausiai kaukės buvo gaminamos iš papjė mašė, dažomos ryškiomis spalvomis: raudona, juoda, geltona, balta ir mėlyna. Rečiau gamintos iš medžio ir buvo lakuojamos, paauksuojamos, o kartais net inkrustuojamos brangakmeniais, todėl viena kaukė galėjo sverti iki 30 kilogramų.

      Kaukių puošybai naudojamos spalvos turi svarbią simbolinę reikšmę ir Bulgarijoje. Švenčiant Naujuosius metus ir pavasario pradžią, visoje šalyje galima pamatyti persirengėlių grupelių. Įvairias būtybes vaizduojančios kaukės gaminamos naudojant gyvulių odą, kailį, ragus, medį ir kitas natūralias medžiagas. Taip pasidabinę persirengėliai keliauja į visus namus iš eilės sveikindami gyventojus varpų tilindžiavimu ir linkėdami gero derliaus, sveikatos bei ilgaamžiškumo. Dažniausiai kaukių dekore naudojama raudona spalva, simbolizuojanti atgimstančios gamtos, saulės ir ugnies vaisingumą, juoda spalva reiškia Žemę Motiną, o balta – vandens ir šviesos simboliai.

      Skirtingų regionų kaukės būna įvairių stilių, medžiagų ir dydžių, kiekviena iš jų pasižymi unikaliomis savo regiono ir bendruomenės kultūrinėmis savybėmis. Panašiai atrodančios kaukės gali turėti visiškai skirtingą prasmę ir funkciją, todėl pagal kaukės išvaizdą negalima spręsti apie jos reikšmę. Iš keleto pateiktų pavyzdžių matyti, kad kaukė yra neatsiejama kostiumo dalis – šventės ar ritualo pagrindinis akcentas, sutinkamas įvairiose pasaulio kultūrose.

      Parengė Daina Zozaitė

Parodos objektai

   
  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Šviesaus medžio kaukė – lapės snukis. Žemyn nukarusios ausys, dvi raukšlės kaktoje. Ilga lapės nosis, burnoje matosi viršutiniai dantys ir dvi iltys. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Šviesaus medžio velnio kaukė. Veidas panašus į žmogaus: atsikišusi barzda, kumpa nosis, po dvi raukšles iš abiejų veido pusių, gili įpjova kaktoje. Kaktos viduryje išpjaustyta žvaigždė. Plati burna su nuleistais kampais. Antroje pusėje raudonu tušinuku užrašyta: „Luciferis Paženklintas Šešiaspindule žvaigžde“. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Kaukė su dviem smailėjančiais šonuose ragais, sučiauptomis lūpomis, didelėmis smailėjančiomis akimis. Tiesi plati nosis, viršuje išpjautos dvi šnervės. Kaktoje dvi raukšlės. Į katino panašūs išpjauti ūsai. Ant kairiojo antakio ir apatinės lūpos kampučio – rudos dėmelės – buvusios medžio šakelės. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Triakė baltaveidė dievybė raudonais liepsną primenančiais plaukais. Baisiai išsišiepusi. Kakta papuošta žalsvai gelsva karūna. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Velnio kaukė su kumpa nosimi, atsikišusiu smakru. Kaktoje dvi raukšlės, po dvi raukšles ant abiejų veido pusių, mažos siaurėjančios akys, šypsosi. Kaktoje du stori, trumpi, ragai. Tarp ragų išpjautas „U“ raidės formos tarpas. Kairiajame lūpų kamputyje  ruda dėmelė – buvusi šakelė. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Mėlyna pastatoma kaukė, išdekoruota geltonai, baltai, raudonai ir juodai. Kaukė panaši į katino galvą. 

  • Mayura Raksha kaukė

    Mayura Raksha kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Geltonos spalvos velnio kaukė su juodomis išverstomis akimis, iškištu raudonu liežuviu, baltomis iltimis. Abiejose galvos pusėse bei viršugalvyje yra povo su išskleista uodega figūra.

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Šviesaus medžio velnio kaukė su didelėmis apvaliomis akimis, plačiai iššiepta burna. Matyti viršutiniai dantys. Iš viršaus į apatinę lūpą įsirėžusios dvi smailios iltys. Dvi raukšlės kaktoje ir po dvi raukšles veido šonuose. Priplota nosis su didelėmis pailgomis šnervėmis. Dideli platūs stilizuoti ragai, tarp jų išpjautas tarpas. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Besijuokiančio velnio kaukė su dviem ragais kaktoje ir kumpa nosimi. Tarp ragų – maža skylutė. Dvi raukšlės kaktoje ir po dvi raukšles veide žemyn. Siauros, primerktos akys, atsikišusi barzda. Viršuje iš abiejų nosies pusių išpjautos skylutės. 

  • Indėnų ritualinė kaukė

    Indėnų ritualinė kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Kaukė dekoruota alyvine, mėlyna, geltona, rausva, pilka ir oranžine spalvomis. Pilki ragai juodais galais, rausva barzda, raudonos lūpos. Skruostai ir antakiai oranžiniai, nosis mėlyna, žalias galas puoštas mėlynai. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Šviesaus medžio velnio kaukė su į viršų siaurėjančiomis akimis, dviem raukšlėmis kaktoje ir po dvi raukšles veide. Velnias prasižiojęs, matosi keturi dantys. Smaila velnio barzda, nosies galas – gyvatės galva. Į viršų nosis išsiplečia lyg į didžiulį ragą, lyg į antakį. 

  • Kaukė

    Kaukė, XX a.

    Nežinomas autorius

    Šviesaus medžio velnio kaukė, panaši į beždžionės snukį. Kaktoje trys raukšlės, ilgi antakiai, primerktos akys. Velnias prasižiojęs, iškišęs liežuvį. Buka priplota nosis, viršuje pailgos raukšlės – šnervės. Nuo nosies į abi puses išpjaustyta po tris ūsus.  

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.