• Vokietijos kraštovaizdžio panorama Johanneso HÄNSCHO tapyboje

      Vokietijos kraštovaizdžio panorama Johanneso HÄNSCHO tapyboje

      Parodoje pristatoma žymaus vokiečių dailininko, peizažisto Johanneso Hänscho (1875–1945) kūryba iš garsaus meno kolekcininko ir mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) Lietuvai padovanotos kolekcijos. 1940 m. pasitraukęs į Vakarus, M. Žilinskas po karo įsikūrė Vakarų Berlyne ir ėmė kolekcionuoti meno kūrinius. Neilgai trukus po J. Hänscho mirties jam pavyko nupirkti ir nemažą dailininko kūrybinio palikimo dalį, apimančią platų keturiasdešimties metų laikotarpį. Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui mecenato dovanotoje kolekcijoje saugomas net 91 šio dailininko kūrinys, ir tai yra didžiausias jo darbų rinkinys už Vokietijos ribų. J. Hänschas yra sukūręs natiurmortų, portretų, autoportretų, tačiau didžiausią ir reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro peizažai. Būtent jais ir kviečiame pasigėrėti šioje parodoje.

      Gimęs Berlyno skulptoriaus Adolfo Hänscho šeimoje, Johannesas pažintį su menu pradėjo tėvo studijoje, vėliau mokslus tęsė kitų skulptorių dirbtuvėse, kol, susižavėjęs tapyba, nusprendė tapti tapytoju. 1897 m. jis įstojo į Berlyno karališkosios aukštosios menų mokyklos peizažinės tapybos klasę. Būsimajam dailininkui čia dėstė ir jį įkvėpė garsūs XIX–XX a. sandūros tapytojai Paulas Vorgangas ir Friedrichas Kallmorgenas. Tačiau didžiausią įtaką J. Hänscho kūrybai turėjo Eugeno Brachto paskaitos. Būtent šis dailininkas, nepailstamai veždamasis savo studentus į nuolatines ekskursijas, išmokė juos pastebėti gimtinės grožį, pirmenybę teikti vietinio kraštovaizdžio eskizams ir plenerinei tapybai. Šią tradiciją tęsė ir kiti dėstytojai, skirdami daug dėmesio gamtos studijoms natūroje. Nuo 1902 m. J. Hänschas tapo kasmetiniu Berlyno parodų dalyviu. 1904 m. dailininkas pradėjo dalyvauti parodose ir Miunchene. 1905–1912 m. jis mokslus tęsė Berlyno dailės akademijoje pas Albertą Hertelį. Po studijų pasirinko laisvo menininko kelią. Nuo 1935 m. tapo Berlyno dailininkų draugijos nariu.

      Dar studijų metais pamėgęs keliauti ir susižavėjęs plenerine tapyba, J. Hänschas tapo tikru gimtinės kraštovaizdžio dainiumi, savo paveiksluose įamžino Vokietijos gamtos grožį bei jos įvairovę. Gausiame kūrybiniame dailininko palikime galime atrasti įvairių jos regionų vaizdų: nuo Šiaurės jūros skalaujamų Zylto salos pakrančių iki pietuose stūksančių didingų Bavarijos Alpių bei Čekijos ir Lenkijos pasienyje besidriekiančių Rūdinių ir Sudetų kalnų. Tačiau daugiausia dailininko dėmesio teko jo gimtai Brandenburgo žemei ir Berlyno apylinkėms. Ypač dailininką žavėjo aplink Berlyną miškų ir parkų apsuptyje išsibarstę gausybė ežerų.

      Daugybę metų atidžiai studijavęs gamtą dailininkas atsiskleidžia kaip puikus pleneristas, sugebantis subtiliai perteikti jos besikeičiančias nuotaikas įvairiu metų bei paros laiku. Parodoje galima pasigėrėti tiek veržlia pavasario žaluma, tiek sodriaspalve vasara, tiek auksaspalviu rudeniu, tiek stingdančiu žiemos baltumu. Taip pat pasigrožėti jos žavesiu brėkštant rytui, įdienojus, leidžiantis saulei ar spindint mėnesienai.

      Parengė Irmantė Šarakauskienė

Parodos objektai

   
  • Šiaurės jūra prie Zylto salos

    Šiaurės jūra prie Zylto salos, 1928 m.

    Johanas Henšas

    Pavaizduota tamsiai mėlynai žalia banguojanti jūra. Pirmame plane bangos aukštesnės, baltos. Dangus viršutinėje dalyje tamsiai pilkas, ties horizontu – šviesiai gelsvai pilkas.

  • Šiaurės jūra. Kopos

    Šiaurės jūra. Kopos, 1938 m.

    Johanas Henšas

    Žemo horizonto paveiksle pirmame plane nutapytos smėlio kopos su tamsiai mėlynų, žalių tonų augmenija. Už jų – siauras jūros ruožas, susiliejantis su gelsvai mėlynu debesuotu dangumi.

  • Šiaurės jūros pakrantė. Zyltas

    Šiaurės jūros pakrantė. Zyltas, 1920–1930 m.

    Johanas Henšas

    Pirmame plane kairėje nutapyta rusvai žalia augmenija apaugusi smėlio kopa, toliau nuo jos – žemesnės smėlio kopos, siekiančios jūrą, kuri pavaizduota dešiniajame paveikslo krašte. Pakrantėje priekyje stovi trys žmonių figūros. Jūra nuo rausvai gelsvo debesuoto dangaus įgavusi gelsvai pilką atspalvį.

  • Švyturys Zylto saloje

    Švyturys Zylto saloje, 1930–1940 m.

    Johanas Henšas

    Pirmame paveikslo plane pavaizduotos žalia augmenija apaugusios smėlio kopos. Centre, ant aukštesnės kopos, – švyturys ir keletas trobesių. Už jų matosi siauras jūros ruoželis. Dangus mėlynas su baltais debesimis.

  • Zylto salos pakrantėje

    Zylto salos pakrantėje, 1916 m.

    Johanas Henšas

    Pirmajame paveikslo plane nutapytos smėlio kopos su žalsvai rudos augmenijos ploteliais. Dešiniajame krašte stovi rusvai raudonas namelis aukštu dvišlaičiu stogu. Kairiajame krašte, ant aukštesnės kopos, nutapytas švyturio pastatas. Dangus mėlynas su baltais ir tamsiai pilkais debesimis.

  • Prie jūros Zylto saloje

    Prie jūros Zylto saloje, 1920–1930 m.

    Johanas Henšas

    Pirmame paveikslo plane pavaizduota smėlėta jūros pakrantė su kopa dešiniajame krašte. Mėlynos jūros pakrantėje supilti trys smėlio kauburėliai, pažymėti skirtingomis vėliavomis ant stiebų. Dangus mėlynas su gelsvais debesimis, ties horizontu rausvėjantis.

  • Takelis Sudetų kalnuose

    Takelis Sudetų kalnuose, 1921 m.

    Johanas Henšas

    Tamsiai žalio kolorito paveiksle nutapytas kalvotas miškingas gamtovaizdis. Iš dešiniojo krašto į paveikslo gilumą veda smėlio takas, abipus jo auga vešlūs spygliuočiai medžiai. Paveikslo centrinėje dalyje – slėnis ir keletas nedidelių namelių. Tolumoje – susiliejantis su horizontu kalvotas žaliuojančių laukų peizažas. Dangus gelsvas.

  • Miestelis

    Miestelis, 1920–1930 m.

    Johanas Henšas

    Paveikslo centrinėje dalyje nutapyti trys balti nameliai tamsiai rudais dvišlaičiais stogais. Už jų matosi bažnyčios stogas su bokštu. Pirmame plane iš abiejų kraštų namus supa žaliuojantys medžiai. Dangus šviesiai gelsvai pilkas. 

  • Uolos Sudetų kalnuose

    Uolos Sudetų kalnuose, 1920–1930 m.

    Johanas Henšas

    Pirmame paveikslo plane ant kalvų, apaugusių gelsvais ir žaliais krūmais, nutapytos dvi didelės tamsiai rudos uolos. Tolumoje – šviesūs melsvai žalsvi kalnai. Jų papėdėje – žaliuojantis slėnis. Dangus gelsvai melsvas.

  • Dolomitų kalnai

    Dolomitų kalnai, 1930–1940 m.

    Johanas Henšas

    Visame paveikslo plote nutapyti kalnai: apačioje tamsiai žaliai rudi, aukščiau – šviesiai rudi, už jų tolumoje – raudonai rausvi. Dangus šviesiai melsvas.

  • Vakaras Sudetų kalnuose

    Vakaras Sudetų kalnuose, 1927 m.

    Johanas Henšas

    Pirmame plane pavaizduota pilkšvai žalia javų lauko juosta. Centrinėje dalyje – žaliuojančios pievos ir tamsiai žaliais miškais apaugusių kalvų panorama, už jos matosi raudonos besileidžiančios saulės atšvaitų nušviesti rausvai violetiniai kalnai. Dangus šviesiai mėlynas su smulkiais baltais debesimis, ties horizontu debesys geltonai rausvi.

  • Saulėlydis

    Saulėlydis, 1920–1930 m.

    Johanas Henšas

    Žalių laukų plote sodybos link dešinėje vingiuoja šviesiai rausvas takelis. Tarp tamsiai žalių medžių nutapytas namelis mėlynu stogu. Ties horizontu – tamsiai mėlynos kalnų viršūnės. Dangus viršutinėje dalyje gelsvai melsvas su tamsiai pilkais debesimis, pro kuriuos prasišviečia geltonai oranžiniai nusileidžiančios saulės atšvaitai. 

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.