Kontušo juostų rinkinys
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kontušo juostų, jų fragmentų ir liturginių drabužių, pasiūtų iš kontušo juostų, rinkinį sudaro 21 eksponatas. Tai itin vertingаs XVIII a. lietuvių dailiosios tekstilės šedevrų rinkinys, kurį sudaro 16 juostų, du juostų fragmentai ir du arnotai bei stula, pasiūti iš kontušo juostų. Paprastai šios juostos būna maždaug 330–340 cm ilgio ir 28–40 cm pločio šilkinis arba pusiau šilkinis, dažnai paauksuoto sidabro siūlais dalinai arba ištisai ataustas raštuotas audinys, jo abu galai dažniausiai užbaigti kutais, o visa plokštuma išmarginta smulkiais augaliniais, geometriniais arba sunkiai nusakomais ornamentais. Puošniausi yra juostos galai, vadinami galvutėmis. Kontušo juostos galuose prisiūti kutai iš suktų šilko ir metalo siūlų. Juostos dažniausiai būna dvipusės ar keturpusės.
Kontušo juosta – tai būtinas bajoriško vyriško kostiumo elementas. Ja būdavo sujuosiamas kontušas, todėl ir kilo toks juostos pavadinimas. Tokios Rytų kilmės juostos kaip aprangos dalis Europoje plačiai paplito XVII–XVIII a., bet ypač tapo populiarios Lenkijos Karalystėje (LK) ir Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje (LDK). Čia ir pradėjo steigtis svarbiausios juostų manufaktūros. Steigėjai, iniciatoriai ir globėjai buvo LDK didikai – kunigaikščiai Radvilos ir grafai Tyzenhauzai. Kontušo juostos dėl savito meninio stiliaus ir prabangių medžiagų (austos iš šilko, sidabro ir auksuoto sidabro gijų) buvo brangios, jų kaina tuo laiku svyravo nuo 5 iki 50 dukatų (dukatas – auksinė moneta, pradėta kaldinti 1284 m. Venecijoje, buvo pastovios masės – 3,5 g ir prabos – 980), todėl jas galėjo įsigyti ir dėvėti tik kilmingi bajorai ir didikai, taip parodydami savo socialinę padėtį visuomenėje. Šis muziejaus rinkinys formavosi palengva, ir kiekvieno eksponato patekimo istorija skirtinga.
Didžiąją ir vertingiausią muziejaus rinkinio dalį – 12 juostų, buvusių Zavišų šeimos rinkinyje, 1921 m. Valstybės archeologijos komisijai per Užsienio reikalų ministeriją dovanojo Lietuvos patriotė kunigaikštienė Marija Magdalena Zavišaitė-Radvilienė (1861 liepos 8 d. Varšuva, Lenkija, – 1945 sausio 6 d. Freiburgas, Šveicarija). Juostos pateko į Valstybės muziejų prie Valstybės archeologijos komisijos, bet kadangi šis muziejus patalpų neturėjo, tai jos buvo deponuotos Kauno miesto muziejui. To meto spaudoje pasirodė žinutė. 1936 m. Valstybės muziejaus ir Kauno miesto muziejaus rinkiniai buvo perduoti ir perkelti į naująjį Vytauto Didžiojo kultūros muziejų (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Dvi juostas-kušakus kartu su kitais meno kūriniais 1940 m. vasario 13 d. muziejus nusipirko iš paskutinės Beržėnų dvaro šeimininkės grafienės Jadvygos Hutten-Čapskienės (1866–1943). Du arnotai, pasiūti iš kontušo juostų, į muziejų atkeliavo iš veikiančių katalikiškų bažnyčių Lietuvoje. Stulą, siūtą iš Lione austos kontušo juostos, muziejus nusipirko už 600 rublių iš privataus asmens 1987 m., o juostą, austą Karališkajame šilkinių audinių ir juostų fabrike Gardine, pirko už 3000 rublių 1988 metais. Tik kontušo juostos fragmento, austo Jono Madžarskio manufaktūroje Slucke, patekimo į muziejų istorija nėra žinoma.
Parengė Reda Stuinienė
