Dailininko A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekcija
Unikali velnių kolekcija pradėta rinkti žymaus lietuvių dailininko, visuomenės veikėjo profesoriaus Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966). Velnių kolekcija prasidėjo netikėtai. 1906 m. rengiant pirmąją lietuvių dailės parodą, Antanui Žmuidzinavičiui vienas žemaitis padovanojo medinio velnio skulptūrą. Patiko dailininkui ši skulptūra, apie kurią savo autobiografijoje „Paletė ir gyvenimas“ jis rašė: „Šio šimtmečio pradžioje man pasisekė gauti iš šiaurės Lietuvos bene iš kokios koplytėlės „Žemaičių velnią“. Jis, kaip tinka, baisios išvaizdos, išsižiojęs, ilgą barzdą atkišęs, trumpus sparnelius išskėtęs, kanapinę uodegą parietęs, ilgomis šakėmis taiko „dūšią“ durti. Man labai jis patiko!“ 1914 m. rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas birželio 13 d. dailininko vardinėms atvežė medinę skulptūrą „Sutryptas velnias“, ant kurio stovėjo šv. Archangelas Mykolas, trypiantis velnią. Šią skulptūrą Vaižgantas paėmė iš Laižuvos bažnyčios Mykolo archangelo altoriaus. Bet ši buvusi tokia didelė ir nepatogi vežti, kad kunigas tiesiog nupjovė šventąjį, o dovanų atvežė velnią. Neįprastas buvo ir jo palinkėjimas dailininkui – kolekcionuoti velnius visą gyvenimą!
Taip pamažu velniukai atkeliavo į dailininko namus. Iš pradžių A. Žmuidzinavičius planavo surinkti trylika velnių, o surinko dvidešimt velnio tuzinų – 260. Visi jie buvo dovanoti draugų, bendraminčių, bičiulių. Pradžioje kolekcija buvo eksponuojama dailininko namuose įrengtoje dirbtuvėje, o dailininkas mielai ją pristatydavo visiems besidomintiems. Dailininko manymu: „Velnias yra tamsybės simbolis. Jeigu nebūtų tamsybės, neturėtume supratimo apie šviesą: velnias iškelia, išryškina šviesą. Taigi kuo daugiau velnių, tuo ryškesnė bus šviesa.“ A. Žmuidzinavičius jau nuo mokyklos laikų rinko įvairias kolekcijas, tad velniai yra tik viena iš 23 surinktų rinkinių. 1961 m. rinkinius ir savo kūrinius dailininkas padovanojo valstybei. Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus lankytojams oficialiai atidarytas 1966 metais. Velnių kolekcija tapo tokia populiari ir lankoma, kad 1983 m. buvo perkelta į dabartinį priestatą, esantį šalia memorialinio muziejaus.
A. Žmuidzinavičiaus surinkti velniai atkeliavo ne tik iš artimiausių kraštų, bet ir tolimų, tokių kaip Kanada ar Japonija. Šioje virtualioje parodoje bus galima pamatyti tik nedidelę dalį dailininko surinktų velniukų. Jau minėtus pirmuosius du kolekcijos velnius: „Žemaičių velnias“ ir „Sutryptas velnias“, lazdą, kurią dailininkui padovanojo Vladas Tumas 80-mečio proga ir su kuria dailininkas mėgdavęs pasiramsčiuodamas vaikščioti. Taip pat mažiausią kolekcijos velniuką, kuris geriausiai matomas tik pro didinamąjį stiklą, didinantį aštuonis kartus. Ypatingas šis eksponatas ir dėl taurios medžiagos – aukso, iš kurio yra pagamintas. Be to, keletą nuotraukų, kaip atrodė velnių ekspozicija A. Žmuidzinavičiaus namuose.
A. Žmuidzinavičiaus surinkta velnių kolekcija atskleidžia skirtingus lietuvių folklorinio velnio – maištininko, kūrėjo, gundytojo, globėjo, baudėjo – vaidmenis. A. Žmuidzinavičius liaudies pavelde įžvelgti ne tik etnografinę, bet ir didelę meninę vertę, tautodailę suvokė kaip valstybės kultūros politikos dalį. Dabar muziejuje saugoma per 3 tūkstančius velniukų – vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų, kaukių ne tik iš Lietuvos, bet net iš 70 šalių.
Parengė Daina Zozaitė
