Iš Kauno meno mokyklos moksleivių piešinių rinkinio: sakraliniai objektai
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinyje sukaupta daugiau kaip 5400 vnt. etnografinių piešinių. Ankstyvųjų Kauno meno mokyklos moksleivių piešinių rinkinyje yra apie 760 vnt. Tai nedidelio formato piešiniai, kuriuos galima sugrupuoti temomis: smulkiosios sakralinės, etninės architektūros objektai ir jų detalių, baldų, ūkio reikmenų, tekstilės fragmentų piešiniai ir kt. Nemažą dalį sudaro smulkiosios sakralinės architektūros objektai – kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ir koplytėlės bei jų detalių ir ornamentų piešiniai. Iš jų ir suformuota ši virtuali paroda, skirta Kauno meno mokyklos 100-mečiui paminėti.
1922–1923 m. sakraliniai objektai užfiksuoti trijuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Suvalkijoje, jų autentiškose vietose, kapinėse, laukuose, sodybose. Minėtų objektų iš viso atvaizduota 82 vnt. Pagal atlikimo būdą piešinius galima sugrupuoti į keletą grupių.
Sakralinių objektų piešiniai, primenantys brėžinius. Būtent taip objektus, kuriuos užfiksavo Telšių apskrityje, popieriuje modeliavo Kauno meno mokyklos mokinys Fabijonas Šulcas (1898–1984). Kryžius, koplytėles ir stogastulpius autorius atvaizdavo kaip brėžinius – linijiniu piešiniu – iš priekinės, šoninės pusių, trijų ketvirčių rakursu. Matyti, kad autoriui buvo svarbios piešiamo objekto išorinės formos ir jų konstrukcija. O koplytėlės viduje esančios šventųjų skulptūros – tik linijinė užuomina. Be minėtų piešinių, F. Šulcas užfiksavo ir atskirus sakralinių objektų ornamentus. Šiuose piešiniuose aiškiai išsiskiria medinių puošybos detalių tūriai ir pjaustinių trafaretai. Iš viso F. Šulcas nupiešė 26 piešinius.
Realistiškai atvaizduoti sakraliniai objektai būdingi dviem sakralinių objektų piešinių autoriams. Liudas Kasperskis (1901–1961?) Kretingos apskrityje piešė koplytėles, stogastulpius, medinius kryžius ir geležinių viršūnes. Autorius užfiksavo 12 piešinių. Sakralinius objektus atvaizdavo išryškindamas viršutines jų dalis. L. Kasperskis vertikaliame popieriaus lape kryžius arba stogastulpius piešė be apatinės stiebo dalies. Sakralinius objektus piešinio autorius atvaizdavo tušu, perteikdamas erdvinį objekto vaizdą. R. Antinis (1898–1981), besimokydamas Kauno meno mokykloje, atvaizdavo du kryžius Antazavės kapinėse. Kryžių kryžmos nupieštos tušu ir plunksnele iš priekinės pusės, su visomis smulkiomis puošybos detalėmis, įvairiakryptėmis linijomis išgavo erdvinę perspektyvą. Toks kryžių atvaizdavimas atrodo realistinis ir emocionaliai žaidžiantis brūkšneliais.
Sakralinis objektas piešiamas brūkšneliais pagal plokštumos kryptį. Tokiu stiliumi medinius kryžius, stogastulpius Tauragės, Ukmergės ir Utenos apskrityse užfiksavo Ignas Piščikas (1898–1984). Autorius nupiešė 10 vnt. piešinių, sakralinius objektus atvaizdavo be apatinės stiebo dalies, tankiu vienos krypties brūkšnelių užpildu išgaudamas detalių ir pagrindinės dalies tūrius. Objektus užfiksavo trijų ketvirčių rakursu.
Piešiniams būdingas brūkšnelių ritmas. Tokia maniera sakralinių objektų piešinius atliko Juozas Pautienius (1900–1978). Kauno, Kretingos, Pasvalio ir Vilniaus apskrityse nupiešė medinius kryžius stogastulpius ir geležines kryžių viršūnes. Objektų plokštumose autorius naudojo vienos krypties ilgesnių arba trumpesnių brūkšnelių ritmą, kuris piešiniui suteikia statišką charakterį. O štai priešingą efektą brūkšnelių ritmas sudaro Kazio Mikonio piešiniuose. Juose pasvirę, o ir be kai kurių puošybos detalių sakraliniai objektai atskleidžia dramatišką laiko tėkmėje nykstančių koplytstulpių, stogastulpių ar kryžių likimą.
Dekoratyvūs ir eskiziški sakralinių objektų piešiniai. Du meno mokyklos mokiniai sakralinius objektus atvaizdavo dvejopai – vienus dekoratyviai, kitus eskiziškai. Piešinių autorius Rimtas Kalpokas (1908–1999) puošybos detales ir kryžių su drožinėta kryžma atvaizdavo dekoratyviai, o kitus sakralinius objektus užfiksavo vidutiniu planu, eskiziškai, užfiksuodamas pagrindinės ir smulkiųjų formų siluetus. Dekoratyviai sakralinius objektus atvaizdavo ir Antanas Kairys (?), skirtumas tas, kad piešinyje naudojo smulkių formų plokštumų užjuodinimą tušu. Kartu šio autoriaus piešiniuose antraeilės detalės atliktos eskiziškai.
Kauno meno mokyklos moksleivių užfiksuoti XIX amžiaus smulkiosios sakralinės architektūros objektai mūsų laikams yra svarbūs kultūros paveldo pavyzdžiai.
Tekstą parengė rinkinio saugotoja Monika Gineikienė
