Nišiniai kokliai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archeologijos rinkinyje

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi XIV a. – XVIII a. kokliai, rasti Kauno senamiestyje archeologinių kasinėjimų metu. Tai įvairių tipų ir laikotarpių kokliai – puodyniniai, friziniai, karniziniai, karūniniai, nišiniai, plokštiniai.

Šioje virtualioje parodoje pristatomi XVI a. nišiniai kokliai, rasti Kauno senamiestyje. Tai vieni iš įspūdingiausių koklių. Jie savo dėmesį patraukia išskirtiniu dydžiu, forma, sudėtingumu, meniniu lygiu ir siužetų įvairove. Krosnis, dekoruota tokiais kokliais, turėjo būti ypač puošni ir tapti pagrindiniu patalpos akcentu.

Nišiniai kokliai pradėjo plisti XV–XVI a. sandūroje. Jų skiriamasis bruožas – vertikalaus cilindro nuopjovos pavidalo įgaubta plokštė, kurioje įkomponuota gana sudėtinga reljefinė figūra. Gaminimo būdas ir forma nulėmė koklio pavadinimą: molinėje arba medinėje matricoje buvo atspaudžiama reljefinė molinė plokštė ir sulenkiama lanku, vėliau koklio viršuje prilipinama iš plokštės išpjauta lanko formos arka. Šių rastų koklių dydis palyginti vienodas – 19 plotis x 32 aukštis cm. Kauno senamiesčio rytiniame miesto pakraštyje aptiktos keramikos dirbtuvės liudija, kad kokliai galimai buvo gaminami vietinių arba atvykusių meistrų kartu su kitais buitinės keramikos dirbiniais. Kultūriniame sluoksnyje šių koklių randama negausiai, kadangi jų laikotarpis gana trumpas, o ir krosnių statyba iš jų turėjo būti itin brangi, tad jos buvo statomos tik aukštą visuomeninę padėtį užimančių miestiečių namuose. Šį teiginį liudija ir tai, kad šie kokliai buvo rasti kvartaluose aplink Rotušės aikštę, kiek daugiau link upės ir uosto, o šios radimvietės reprezentuoja turtingesnių miestiečių valdas.

Nišinių koklių siužetai labai įvairūs – tai Senojo ir Naujojo Testamentų scenos, alegorinės figūros, rečiau fantastiniai gyvūnai, buitinės scenos. Bet bene būdingiausia tematika – religinė: scena su Nukryžiuotuoju, šventaisiais, kuriuos kokliuose leidžia atpažinti individualūs šventųjų atributai ir juose įprasminti legendų motyvai. Kaune rasti kokliai su religiniu siužetu „Šv. Ona, pati trečioji“, „Malonės sostas“, kokliai su šventųjų scenomis: šv. Kotryna, šv. Barbora bei šv. Jurgiu. Taip pat rasti su grifono, jaunuolio, grojančio liutnia, atvaizdu ir puošti augaliniais motyvais.

Šių koklių terminologija nėra nusistovėjusi – kitur jie įvardijami kaip loviniai, pusiau cilindriniai, sieniniai įgaubtieji.

Parengė Eglė Misevičienė

Literatūra:
Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis, Kaunas :KTU leidykla „Technologija“, 2013.
Katalynas, K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.