• „NESIGIRDAVO TURĮS SPARNUS...“

      „NESIGIRDAVO TURĮS SPARNUS...“

      Ši sparnuota, įžvalgi Pauliaus Galaunės frazė, pabaigta ištarme „ ...bet visi jautė, kad siekia aukštybių“ pagelbsti, ieškant išskirtinių žodžių apie neeilinę Lietuvos kultūros asmenybę – Vladimirą Dubeneckį, kurio 125-ąsias gimimo metines minėjome 2013-aisiais. Šis žmogus, anot to paties P. Galaunės, atėjo į Lietuvos gyvenimą „su visu savo esybės turiniu“ ir pabėrė jai „vertybes pilnomis rieškučiomis“ (P. Galaunė, „Dailininkas architektas Vladimiras Dubeneckis. Penkeriems metams nuo jo mirties praslinkus“. In: „Dailės ir Kultūros baruose“ / sud. K. Kairiūkštytė-Galaunienė. Vilnius, 1970, p. 220, 225.).
      Architektas, palikęs daugiau nei 500 architektūrinių projektų, įsimintinais pastatais papuošęs Kauną, Vilnių, provincijos miestelius (Karmėlavą, Betygalą). Atsidavęs mūsų kultūrinio paveldo saugotojas, Kauno meno mokyklos dėstytojas. Nors kaip asmenybė jis formavosi ne lietuviškoje terpėje, būtent V. Dubeneckis pirmasis mūsų šalyje pradėjo tautinio stiliaus paieškas architektūroje ir taikomojoje dailėje (Ten pat, p. 225.).
      Dailininkas, ypatingai nusipelnęs ir mūsų teatro istorijai – menotyrininkų įvardijamas kaip „vienas įdomiausių lietuvių profesionalaus teatro dailininkų, padėjusių pagrindą nacionalinės scenografijos vystymuisi. Jo dėka (kartu su P. Kalpoku, Vl. Didžioku, M. Dobužinskiu ir kt.) scenografija tapo lygiaverčiu spektaklio komponentu“ (D. Strikulis, [Teatras]. In: „Vladimiras Dubeneckis. 1988. IX. 6–1932. VIII. 10: jubiliejinės kūrybos parodos, skirtos 100-osioms gimimo metinėms katalogas / sud. J. Daunoravičienė, D. Strikulis, įž. str. aut. J. Kančienė. Vilnius, 1988, p. 10. ).
      Įdomus, neeilinės inteligencijos žmogus, savo gyvensena beveik „čechoviškas personažas“ (Plg., Borisas Dauguvietis, „A. a. V. Dubeneckis“. In: „7 meno dienos“, 1932 09 15 (Nr. 84), p. 10.), kurio sieloje ir kūryboje tebealsavo gimtųjų Altajaus kalnų išugdytas „erdvės pajautimas ir laisvės meilė, didybės ir menkystės suvokimas, džiaugsmas ir nusiminimas, mistikos ir net prietaringumo jausmai“ (Plg. Paulius Galaunė, op.cit., p. 221.). Drauge su efektingąja žmona Olga Švede jis buvo XX a. 3-ojo dešimtmečio Kauno bohemos ašis, be kurios neapsiėjo reikšmingesni tuometinio kultūrinio sąjūdžio renginiai, reiškiniai ar stilingi vakarėliai. Kūrėjas, kuriame skleidėsi beveik chrestomatinė menininko tragedija – jo viduje švietusi per ryški idealo, kūrybinės ugnies saulė juo skausmingiau atvėrė žemiškojo gyvenimo netobulybes ir išryškino tamsiuosius priklausomybės šešėlius. Būtent jie kadaise jauniausią Peterburgo dailės akademijos profesorių nulydėjo į kapus, nesulaukus nė 44-ojo gimtadienio...
      Vienas iš reikšmingiausių Vladimiro Dubeneckio kūrinių, vainikuojančių menininko kūrybą, buvo Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas. Architekto sąsajų su šiuo muziejumi būta ir anksčiau: projektuota laikinoji M. K. Čiurlionio galerija, nemažai bendrauta su Pauliumi Galaune – ilgamečiu muziejaus direktoriumi, su kuriuo darbuotasi dar ir Valstybės Archeologijos komisijoje –komisijos dėka daugybė eksponatų pasiekė muziejaus fondus ir mūsų laikus.
      Virtualioje parodoje pristatomi architektūriniai projektai, brėžiniai bei eskizai, scenografijos kūriniai, foto-dokumentinė medžiaga – tik dalis Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkiniuose saugomo išlikusio V. Dubeneckio kūrybinio palikimo.

      Violeta Jocienė

Parodos objektai

   
  • Vyras iš liaudies. Kostiumo eskizas R. Rolano veikalui „Liudvikas Šventasis“

    Vyras iš liaudies. Kostiumo eskizas R. Rolano veikalui „Liudvikas Šventasis“, 1927 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Centre stovi jaunas besišypsantis vyras rudais garbanotais plaukais, apsisiautęs pilku apsiaustu. Galva kiek pakreipta į šoną. Kairė ranka per alkūnę pakelta horizontaliai, delnu į viršų. Rūbai rudi, sujuosti žaliu diržu, apykaklė taip pat žalia. Batai odiniai, minkšti, smaili, iki kelių.

  • Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“

    Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“, 1930 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Pirmame plane kairėje stovi suolelis, centre – ruda einančios senos moters figūra, dešinėje – akmeninės tvorelės fragmentas su didele taurės formos vaza. Iš šonų auga medžiai su spalvinga lapija. Tolumoje – dangaus properša ir architektūrinio pastato fragmentas geltonų medžių fone.

  • Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“

    Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“, 1930 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Pavaizduota skliautuota aptemdyta menė su kairėje kur ne kur oranžine šviesa apšviestais skliautų kraštais. Neryškiai eskiziškai nupieštos dviejų žmonių figūros: vienas jų stovi ištiesęs į šonus rankas, kitas sėdi prie stalo ant krentančios atgal kėdės. Koloritas pilkas.

  • Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“

    Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“, 1930 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Pavaizduoti penki abiejose pusėse stovintys melsvai žalios spalvos stačiakampiai, nueinantys į perspektyvą. Aplinkui – medžių lapija. Centre šonu stovi ranką iškėlęs storas vyras, kairėje bėga mažas šuniukas. Dešinėje – baltas aukštas postamentas su biustu.

  • Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“

    Dekoracijos eskizas Hofmano veikalui „Nuotaka“, 1930 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Miestas naktį. Dešinėje stovi žalsvas pastatas su gatvės žibintu ir degančia šviesa dideliame arkiniame lange. Toliau – tiltelis su arkomis, tamsus bažnyčios bokštas. Prie pastato dešinėje pusėje eskiziškai nupiešta juoda žmogaus figūra su besiplaikstančiu apsiaustu.

  • Dekoracijos eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Dekoracijos eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Pirmame plane platūs laiptai, vedantys aukštyn prie trijų kolonų, kur stovi vyras raudonu apsiaustu, pakėlęs į priekį ranką. Už kolonų auga žalios palmės. Fone – aukštas mėlynas dangus. Kairėje priekyje stovi aukštas juodas postamentas su didele vaza.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Centre stovi jauna moteris ilga balta be rankovių aukštu juosmeniu suknele. Nuo pečių krenta juodai marginta oranžinė skraistė. Skraistė pritvirtinta prie kiek sulenktos kairės rankos riešo. Dešinė ranka priglausta prie krūtinės. Galvutė pasukta šonu dešinėn.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Centre nupiešta priekiu stovinti moteris, laikanti virš galvos didelę pintinę su vaisiais. Apsirengusi balta liemenėle, nuo klubų krentančiu baltu sijonu, apačioje ir per vidurį puoštu raudona su mėlyna juosta. Ant kojų ir rankų melsvos apyrankės.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Centre stovi apdriskęs senas vyras rudais susivėlusiais plaukais. Kaire ranka remiasi į lazdą lyg į ramentą. Apsirengęs balkšvais, vos kūną dengiančiais draiskalais. Kairėje rankoje laiko rausvą skudurą.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Pavaizduotas stovintis priekiu senis ilga balta barzda ir ūsais, apsigobęs dryžuota juodų ir pilkšvai violetinių spalvų skara. Rūbai pilki, sujuosti raudonai ir baltai dryžuota juosta. Apsiavęs sandalais. Galva pasukta kairėn, žiūri žemyn į savo kairę ranką.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Nupiešta centre priekiu stovinti moteris, iškėlusi į šonus rankas. Nuo galvos apsisiautusi pilkai žalsvu apsiaustu, kurio galai baigiasi trikampės formos iškarpymais. Suknelė iki žemės, rausvai violetinė.

  • Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“

    Kostiumo eskizas M. Meterlinko veikalui „Marija Magdalietė“, 1928 m.

    Vladimiras Dubeneckis

    Centre stovi tamsiaodis pusnuogis vyras, trimis ketvirčiais pasisukęs dešinėn, o galva profiliu. Klubus apsisiautęs baltu sijonėliu, puoštu raudonu ornamentu. Dešine ranka ant peties laiko mėlyną vazą, kairioji – ant klubo. Plaukai rudi, iki pečių.

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 48
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.